Tarp Vokietijos arbatos mėgėjų ypatingą vietą užima fryzai, ypač rytų. Jie nuo seno garsėja kaip aistringi arbatos mėgėjai. Ketvirtadalis Vokietijos arbatos importo tenka Fryzijai, nors čia gyvena tik 4% Vokietijos gyventojų. Šio didžiulio potraukio arbatai priežastimi reikėtų laikyti Olandijos kaimynystę. XVII a. olandai aprūpindavo arbata visą Vokietiją ir ypač kaimynę rytų Fryziją, kuri, be to, dar kurį laiką buvo ir Olandijos provincija. Tiksliai negalima nustatyti, kada rytų fryzai susipažino su arbata. Tačiau išliko pranešimas apie Hamburgo laivą, kuris 1694 m. užplaukė ant seklumos tarp Baltrūno ir Langeogo. Žvejai iš Vesterakumerzylio susirinko į krantą išmestus daiktus, tarp jų vieną dėžę arbatos. Pasakojama, esą pajūrio gyventojai arbatą palaikė džiovintomis daržovėmis ir todėl iš jų išvirė lašinukais paskanintą sočią sriubą. Tik vėliau jie išmoko iš arbatžolių paruošti aromatingą gėrimą. Skaityti toliau „Fryzai ir arbata“
Monthly Archive for Vasaris, 2010
Europoje vaistažolių arbatos kaip gydymo priemonė turi gilias tradicijas. Jos kaip stimuliuojančios nervų sistemą tik XIX a. įgijo reikšmę platiesiems gyventojų sluoksniams, kurie dažniausiai negalėdavo sau leisti įsigyti importinės juodosios ir žaliosios arbatos. Daugiausiai kaime buvo vartojamos arbatos iš šalavijų, gluosnio, beržo lapų ir daugelio kitų augalų. XX a. pradžioje ir miestuose buvo pripažintos arbatos iš vietinių vaistažolių. Pastaraisiais metais įvairiausiu vaistažolių arbatų populiarumas vėl auga. Beveik visų vaistažolių arbatų ir populiariu mišinių paruošimas yra paprastas. Reikia laikytis arbatos gamintojo paruošimo instrukcijų. Tačiau norint pačiam rinkti vaistažoles reikia daug žinoti apie augalus, jų augimvietes, kurios būtų mažiau užterštos kenksmingomis medžiagomis, tinkamą rinkimo laiką aplinkosaugos įstatymų potvarkius ir daug ką kitą. Skaityti toliau „Vaistažolės ir kuo jos naudingos“
Arbata suteikia žvalumo ir stimuliuojamai veikia protines žmogaus galias. Pirmiausia tai lemia kofeino kiekis arbatoje.
Pirmą kartą kofeiną iš kavos pupelių 1820 m. išskyrė Fridliebas Ferdinanda Runge. 1827 m. prancūzas Audrey atrado arbatos lapeliuose tuo metu nežinomą medžiagą, kurią pavadino teinu. 1837 m. buvo įrodyta, kad teinas ir kofeinas yra identiškos medžiagos. Skaityti toliau „Keli žodžiai apie kofeiną“
Radau, va internete, kaip blynus išsikepti naudojant raudonąją arbatą. Sakau pabandysiu ir kaip patiko… Jie tokie aromatingesni gavosi ir šeip skanesni. Ir pats receptas nesunkus, darai paprastus blynus iš mišinio, tik vietoj vandens panaudoji arbatą. Skamba gal kiek ir keistokai, bet pabandyti vis tiek verta 
Skaityti toliau „Blynai su Rooibos arbata“
Britai (apie 59 mln. gyventojų) kasdien išgeria 165 mln. arbatos puodelių, be to, 98 proc. britų arbatą geria su pienu, tačiau tiktai 30 proc. Į arbatą dedasi cukraus.
Arbatai tenka 40 proc. visų skysčių, išgeriamų Didžiojoje Britanijoje.
Iš visos suvartojamos arbatos 86 proc. išgeriama namuose ir 14 proc. – kitose vietose.
Pagal anglų supratimą apie arbatos gėrimo kultūrą, neatsižvelgiant į dienos metą turi būti patiekiama įvairių rūšių arbata, kad kiekvienas galėtų pasirinkti arbatą pagal savo skonį ir nuotaiką. Tai yra pagarbos išraiška, persmelkianti visą anglų arbatos gėrimo ritualą. Pasirinktos arbatos įsiberiama individualiai į arbatinuką, išskalautą verdančiu vandeniu, taip pat ir tada, kai plikomi arbatos maišeliai. Neatsižvelgiant į arbatos rūšį arbata turi būti plikoma 3-5 minutes, kitaip ji neatskleis visų savo savybių. Skaityti toliau „Britų arbatos gėrimo tradicijos“
Metodas, kurio nustatoma arbatos kokybė pagal daugybę jos rodiklių, susiklostė palaipsniui, istoriškai, įgyjant vis daugiau žinių apie arbatą
Ilgą laiką pagrindinis ir kone vienintelis būdas arbatos kokybei nustatyti buvo organoleptinis metodas, t. y. žmonės bandė arbatos pavyzdžius liesdami, apžiūrėdami ir ragaudami. Šis iš esmės labai subjektyvus metodas sudarė sąlygas atsirasti ypatingai arbatos ekspertų – tyrėjų profesijai; šie žmonės paskiria visą savo gyvenimą arbatos kokybės nustatymui ir dėl to priversti paisyti ne vieno apribojimo ir laikytis griežtos disciplinos ne tik tarnyboje, bet buityje.
Tiktai taip galima tokį subjektyvų dalyką kaip skonis nustatymas pakelti iki aukšto objektyvaus lygio, kuris būna toks tikslus ir subtilus, kad žmogaus įvertinimo negali pakeisti arba atkurti jokie prietaisai.
Žinoma, arbatos ekspertas privalo turėti ir itin retą prigimtinį talentą, nes žmonių, turinčių idealią uoslę ir tikslų skonio pojūtį apskritai labai nedaug, o išlaikiusių šias savybes nuo gimimo iki tokio amžiaus, kai renkamasi profesija, dar mažiau.
Kiekvienoje šalyje būna vos keli arbatos ekspertai. Taip iš dalies yra todėl, kad prigimtiniai talentai šioje srityje pražūva dažniau negu kokioje kitoje, nes vaikystėje, o ir sulaukę brandaus amžiaus, palyginti mažai žmonių žino apie arbatos eksperto profesiją ir dar mažiau jų turi supratimą, kokia tai profesija ir kokių savybių reikia turėti norint tapti arbatos ekspertu.
Dažnai net spaudoje arbatos ekspertai vadinami arbatos degustuotojais. Tai visiškai neteisinga. Degustavimas siejamas su maistu ir gėrimais, tarp jų ir alkoholiniais, pirmiausia – įvairiausiais vynais; tai jau pagaminto patiekalo ar gėrimo ragavimas siekiant nustatyti jo skonio ypatumus ir skirtumus nuo kitų tos kategorijos gaminių. Be to, degustuotojas turi suvalgyti ar išgerti nors nedidelę dalį degustuojamo gaminio (išskyrus alkoholinius gėrimus). Skaityti toliau „Viskas apie arbatos ekspertus“
Nors dauguma arbatų yra tikrai skanios ir naudingos, bet jei kai kurias iš jų užplikysite verdančiu vandeniu, jos jau tikrai nebebus vertingos. Pavyzdžiui žalia ir balta arbatos yra ypač švelnios ir jei jas užplikysite kiek pravėsusiu vandeniu, skonis bus daug geresnis, nei plikant jas vedančiu vandeniu.
Iš tikrųjų visos šios temperatūros yra tik apytikslės, todėl geriau patiems pasieksperimentuoti su vandens temperatūromis ir patiems nuspręsti, pagal savo paties skonį 
Skaityti toliau „Skirtingų arbatos rūšių ruošimas“
Japoniška virtuvė – energetinis užtaisas
Jei pasigilinsime į japonų virtuvę, susidarys įspūdis, kad be arbatos japonai neturėtų ką gerti ir valgyti. Jie valgo tik tam, kadpajustų nepakartojamą arbatos skonį. Arbatos gėrimas per ilgą laiką virto sudėtinga ceremonija ir savotiška meditacija. Ji jau nesikeičia daugybę metų.
“Arbatos gėrimo ceremonija (tianoju) – tai nusilenkimas grožiui kasdienybės blausoje” (budistų vienuolis Senas no Rikius). Skaityti toliau „Japonų arbatos gėrimo ceremonija“
Arbata geriausiai auga tropinėse bei subtropinėse juostose, kur yra tinkamas kritulių (200 cm) ir drėgmės kiekis. Kad arbatos kokybė būtų kuo aukštesnė, karštuose tropikuose ji sodinama aukštumose, pavyzdžiui, Šri Lankoje arbata auginama iki 2000 metrų aukštyje.
Priklausomai nuo klimato sąlygų arbatos derlius imamas kas 6–12 dienų. Šri Lankoje arbatos lapeliai renkami rankomis, bet daugelyje šalių arbatos rinkimas bent iš dalies mechanizuotas. Pagal taisykles skinami tik du viršutiniai lapeliai ir žiedynas. Šios taisyklės paisoma Ceilone, nes renkant arbatą mechaniniu būdu, kaip tai daroma kitose šalyse, to padaryti neįmanoma.
Šri Lankos (Ceilono) arbatos plantacijų plotas labai įvairus – nuo nedidelių valstiečių sklypų iki 1000 ha žemės. Šalia didelių plantacijų paprastai statomi gyvenamieji pastatai, mokyklos, ligoninės ir kiti socialiniai bei buitiniai objektai.
Juodosios arbatos gamybą sudaro keli etapai: vytinimas, sukimas, fermentacija, džiovinimas ir rūšiavimas. Skaityti toliau „Arbatos gaminimas. Nuo plantacijų iki puodelio“
Arbatos rūšį apibrėžiantys kriterijai labai platūs. Nėra standartinių metodų arbatos rūšiai nustatyti, bet arbatos gamintojai ir prekiautojai visame pasaulyje laikosi vienodų bendrų klasifikacijos principų.
Terminai kilę iš fonetinio originalių kiniškų žodžių, apibūdinančių arbatos lapo dydį bei išvaizdą, skambesio. Bet laikui bėgant angliški pavadinimai buvo priskirti visai kitoms arbatos rūšims, ne toms, kurių kiniškus pavadinimus taip stengtasi imituoti.
Nuo arbatos rūšies priklauso jos kaina. Arbatos gamintojai dažniausiai nustato arbatos rūšį atsižvelgdami į vyraujančią paklausą ir vidutinę pardavimo kainą. Prekės ženklų savininkai bei arbatą platinančios firmos dar kartą arbatą perrūšiuoja.
Čia išvardintos pagrindinės Ceilono arbatos rūšys. Jų apibūdinimas paremtas E.L. Kigelio monografijos „Arbatos gamyba Ceilone” duomenimis. Skaityti toliau „Arbatos rūšys pagal lapelių dydį“
Naujausi komentarai