GerkArbatą.lt

Kinijoje ir kituose arbatą vartojusiuose pasaulio regionuose apie teigiamą jos poveikį fizinei bei psichinei sveikatai buvo žinoma prieš tūkstančius metų. Šiuolaikinė chemija suteikia galimybę atlikti arbatoje esančių junginių cheminę analizę. Teigiamas arbatos poveikis priskiriamas tam tikriems elementams – polifenoliams. Jie kaupiasi jaunuose lapeliuose, žaliojoje arbatoje – katechinų pavidalo, juodojoje – flavinų ir rubigenų.

Mokslininkus arbata domina dėl daugelio priežasčių. Viena jų yra ta, jog japonai, vartojantys žymiai daugiau arbatos nei šiaurės amerikiečiai rūko du kartus daugiau, o plaučių vėžiu serga dvigubai rečiau. Be to, daugelyje šalių amžius buvo manoma, kad arbata padeda susikaupti, mažina nuovargį, gerina fizinę ir protinę veiklą.

Labiausiai arbatą tyrinėja japonų bei kiniečių mokslininkai – daugiausia savo kraštuose geriamą žaliąją arbatą, o juodoji arbata pradėta tyrinėti visai neseniai.

Kadangi tiek žalioji, tiek juodoji arbata gaminama iš to paties arbatos krūmo lapelių, vertingos farmakologinės abiejų rūšių arbatos savybės yra panašios.

Saugo nuo vėžio

Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurių metu bandomiesiems graužikams duodamas geriamasis vanduo buvo maišomas su arbata. Nustatyta, kad tai pristabdė žarnyno, storosios žarnos, kepenų, antinksčių ir pieno liaukų navikų augimą.

Tyrimų rezultatai rodo, kad arbata mažina ir odos vėžio riziką. Case Western Reserve (Klivlendas) universiteto Odos ligų diagnostikos ir gydymo centro mokslininkai nustatė, kad į bandomųjų pelių gėrimą įpylus žaliosios arbatos, taip pat uždėjus jos tiesiai ant odos, ji saugo nuo vėžį sukeliančių saulės spindulių poveikio.
Nuo 1991 metų kovo mėnesį vykusio pirmojo pasaulinio simpoziumo „Arbata ir sveikata” iki šių dienų nustatyta daug teigiamai sveikatą veikiančių arbatos savybių. Tyrimų rezultatai rodo, kad juodoji ir žalioji arbata gali tapti populiariu, galingu ir saugiu ginklu kovoti su chroniškomis ligomis.

Jeffry Blumbergas vadovauja antioksidatorių tyrimams, kuriuos atlieka JAV žemės ūkio ministerijos senelių mitybos problemų centras. Jis pažymi: „Arbata – naudingas gėrimas. Joje yra augalų polifenolių, identiškų randamiems vaisiuose ir daržovėse. Jie labai naudingi sveikatai”. Mokslininkai tik pradeda pripažinti antioksiduojamąjį arbatos poveikį, nors tyrimai jau senai rodo, kad arbatoje esantys antioksidatoriai neutralizuoja kenksmingas deguonies molekules (natūralius šalutinius žmogaus organizmo cheminės veiklos produktus, dar vadinamus laisvaisiais radikalais). Jie geba neutralizuoti ląsteles pažeidžiančius ir vėžį bei širdies ligas sukeliančius laisvuosius radikalus.

Arbatos puodelyje yra keturis kartus daugiau flavonoidų, nei apelsinų sulčių stiklinėje. Kiti tyrimai rodo, kad žaliosios ir juodosios arbatos vartojimas gali pristabdyti tabake esančių kancerogeninių medžiagų sukelto plaučių vėžio vystymąsi.

Šiuolaikiniai tyrimai tik patvirtina senovės išmintį, kad arbata – tai vaistas nuo visų ligų, stebuklingas gydantis, gaivinantis ir žvalumo suteikiantis gėrimas. Mokslininkai rekomenduoja per dieną išgerti maždaug penkis šviežios arbatos puodelius (joje yra 22 procentai ar net daugiau antioksidatorių). Gerti arbatą reikia nepraėjus valandai nuo užplikymo.

Širdies ir kraujagyslinių ligų profilaktika

Medicinos tyrimų duomenimis, sudėtingas kardiologinių ligų atsiradimo būdas – viena pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių. Nustatyta, kad pagrindinės didelio cholesterolio (ypač MTL – mažo tankio lipoproteino) kiekio priežastys yra maistas bei rūkymas (cigaretės ir tabakas). Daktaras Johnas Wiceburgeris iš Amerikos sveikatos apsaugos fondo (Niujorkas, JAV) tarptautinio seminaro „Arbata ir sveikata” metu pristatytoje ataskaitoje pažymi, jog arbatoje esantys antioksidatoriai mažina MTL cholesterino, sukeliančio kraujagyslių pažeidimus, kiekį.

Arbatos polifenoliai bei maisto antioksidatoriai (vitaminai C ir E) stabdo cholesterino rūgimą ir virtimą mažo tankio lipoproteinais, t. y. šalina pagrindinę širdies ligų priežastį – neleidžia laisviesiems radikalams pažeisti ląstelių. Pienas ir cukrus neturi pastebimo poveikio arbatoje esančių antioksidatorių kiekiui.

Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau geriant arbatos vidutinis cholesterolio kiekis mažėja. Buvo ištirta 4 317 vyrų ir 1 698 moterys. Tiriamųjų, kurie negėrė arbatos, kraujyje buvo 0,13 mmol/l daugiau cholesterolio nei tų, kurie išgerdavo ne mažiau kaip penkis arbatos puodelius per dieną.

Paskelbti duomenys rodo, jog daugiau geriant arbatos mažėja cistolinis kraujo spaudimas. Norvegijoje atliktų tyrimų duomenimis, 5 ir daugiau puodelių arbatos per dieną išgeriančių žmonių kraujo spaudimas yra žymiai žemesnis nei tų, kurie išgeria mažiau nei vieną arbatos puodelį per dieną. Šis skirtumas tarp vyrų buvo 2,1 mm, tarp moterų – 3,5 mm.

Diabetas

Tam tikrų su gyvūnais atliktų tyrimų duomenys rodo, kad arbata gali turėti įtakos gliukozės toleravimui sergant cukralige. Vartojant streptozotociną žiurkėms buvo sukeliama cukraligė, po to davus juodosios arbatos ekstrakto gliukozės kiekis kraujyje sumažėdavo. Prieš vartojant cukrų (krakmolą arba sacharozę) vartojamas arbatos katechinas sumažindavo kraujo plazmos reakciją į gliukozę. Padaryta išvada, jog tai susiję su sumažėjusiu alfa aminazės bei sacharozės poveikiu žarnynui. Laboratorinėmis sąlygomis atliktais tyrimais taip pat nustatyta, kad arbatos polifenoliai silpnina žarnyno fermentų, pavyzdžiui, alfa aminazės, alfa gliukosidazės bei sacharozės, poveikį.

Floridai

Kadangi arbatoje yra floro, ji stiprina dantų emalę ir gali apsaugoti nuo karieso. Laboratoriniai daktaro Jukichimo Chara ir japonų mokslininkų tyrimai rodo, kad arbata saugo nuo dantų akmenų susidarymo bei naikina kai kurias dantenų ligas sukeliančias burnos ertmės bakterijas.

Cheminės arbatos savybės

Arbatos cheminė sudėtis labai priklauso nuo jos auginimo sąlygų: klimato, metų laiko ir agrocheminių metodų, taip pat – nuo jos rūšies. Polifenoliai, sudarantys maždaug 36 proc. sausos arbatos svorio, yra viena svarbiausių sudedamųjų arbatos dalių. Be jų, žaliame šviežiame arbatos lapelyje yra kofeino, baltymų, amino rūgščių, angliavandenių, lipidų, vitaminų ir mineralų.

Cheminė žaliosios bei juodosios arbatos sudėtis labai panaši. Pagrindinis skirtumas – perdirbant susidarantys cheminiai junginiai. Vieni svarbiausių arbatos polifenolių yra katechinai. Jie pasižymi daugybe savybių, pati svarbiausia – antioksiduojamasis poveikis.

Juodoji arbata yra visiškai natūrali (nearomatizuota), be priedų. Ji nekaloringa (100 ml yra 1 kcal), joje labai mažai natrio. Juodoji arbata tinka besilaikantiems mažai kaloringos dietos arba norintiems mažiau vartoti natrio. Arbatoje yra floro, vitaminų A, K, C, B ir beta karotino.

Didžiojoje Britanijoje vienas žmogus per dieną išgeria vidutiniškai 3,43 puodelio arbatos (650 ml). Tokiame arbatos kiekyje beveik nėra kalorijų, labai mažai riebalų, bet pakankamai vertingų mineralinių medžiagų ir vitaminų:

• Daugiau nei pusė reikiamo maistinių flavonidų kiekio
• Maždaug 16 proc. kalcio paros normos
• Beveik 10 proc. cinko paros normos
• Per 10 proc. būtino folinės rūgšties kiekio
• Maždaug 9 proc. vitamino B1, 25 proc. – B2 ir 6 proc. – B6 reikiamo kiekio