Arbata geriausiai auga tropinėse bei subtropinėse juostose, kur yra tinkamas kritulių (200 cm) ir drėgmės kiekis. Kad arbatos kokybė būtų kuo aukštesnė, karštuose tropikuose ji sodinama aukštumose, pavyzdžiui, Šri Lankoje arbata auginama iki 2000 metrų aukštyje.
Priklausomai nuo klimato sąlygų arbatos derlius imamas kas 6–12 dienų. Šri Lankoje arbatos lapeliai renkami rankomis, bet daugelyje šalių arbatos rinkimas bent iš dalies mechanizuotas. Pagal taisykles skinami tik du viršutiniai lapeliai ir žiedynas. Šios taisyklės paisoma Ceilone, nes renkant arbatą mechaniniu būdu, kaip tai daroma kitose šalyse, to padaryti neįmanoma.
Šri Lankos (Ceilono) arbatos plantacijų plotas labai įvairus – nuo nedidelių valstiečių sklypų iki 1000 ha žemės. Šalia didelių plantacijų paprastai statomi gyvenamieji pastatai, mokyklos, ligoninės ir kiti socialiniai bei buitiniai objektai.
Juodosios arbatos gamybą sudaro keli etapai: vytinimas, sukimas, fermentacija, džiovinimas ir rūšiavimas.
Vytinimas
Per pirmąjį perdirbimo etapą siekiama apsaugoti arbatos lapelius nuo pažeidimų ir paspartinti šilumos, susidarančios dėl nepaliaujamo augalų ląstelių kvėpavimo, išsiskyrimą. Veikiant šalto oro srovei drėgmės lieka apytikriai 50–60 proc. Priklausomai nuo įrangos ir klimato toks perdirbimas trunka 6–18 valandų. Vytinimo proceso metu vyksta svarbūs cheminiai pokyčiai. Padidėja ląstelės membranos pralaidumas ir ląstelė ima irti. Joje padaugėja amino, organinių rūgščių bei kofeino, stiprėja polifenolių poveikis.
Sukimas
Susisukimas sudaro būtinas sąlygas polifenoliams fermentuotis. Nuo lapų masės fizinės būklės priklauso deguonies pasiskirstymas, būtent tam ir naudojamas mechaninis sukimas (TRADICINIS METODAS) arba smulkinimas, plėšymas bei susukimas naudojant priešpriešiais besisukančius volus (CTC METODAS, angl. cut, tear, curl).
Fermentacija (rūgimas)
Šiuo etapu žali arbatos lapeliai tamsėja, virsta beveik juodais. Nors procesas ir vadinamas fermentacija, maždaug 1901 metais buvo pripažinta, kad tai – arbatos fermentų sukeltas rūgimas. Lapelių temperatūra palaikoma 25–30C°. Esant mažesnei temperatūrai gerėja aromatinės savybės. Oksiduotai arbatai pamažu rūgstant daugėja flavinų ir rubigenų. Fermentacija (rūgimas) vyksta specialiose patalpose esant didelei drėgmei ir mažiausiai temperatūrai. Priklausomai nuo temperatūros, smulkinimo būdo bei gaminamos arbatos rūšies fermentacija trunka nuo 45 minučių iki 3 valandų. Jai pasibaigus arbata įgyja medaus atspalvį ir specifinį kvapą. Mokėjimas nustatyti fermentacijos pabaigą – viena arbatos ruošimo meno dalių.
Džiovinimas
Arbatos lapeliai veikiami karšto oro srove ir fermentacija nebevyksta. Paspartėja daugelis organinių ir cheminių reakcijų. Deginimas sumažina drėgmės kiekį iki 2 ar 3 procentų. Tai labai svarbi procedūra, nes jei fermentacija visai nesibaigia, arbata greitai sugenda. Kaitinimas vyksta džiovyklose. Arbatos lapai paskleidžiami ant dėklų, kurie juda prieš oro srovę. Įpučiamo oro temperatūra yra 90°C, išpučiamo – 50°C.
Rūšiavimas
Išdžiovinti arbatos lapeliai rūšiuojami pagal dydį – leidžiami per keletą vibruojančių grotelių su įvairių dydžių sietais. Apie smulkesnę arbatos klasifikaciją žr. arbatos rūšys pagal lapelių dydį. Elektrostatiniai voleliai pritraukia ir pašalina stiebus bei kitas liekanas. Surūšiuota juodoji arbata dedama į folija išklotas faneros dėžes ir gabenama. Tačiau papročiai keičiasi – dabar vis dažniau naudojami daugiasluoksniai tvirto popieriaus ir gofruoto kartono maišai.
O štai šiame filmuke Dilmah kūrėjas pasakoja, kaip atsiranda arbata Šri Lankoje
Kaip idomu, ohoho, aciu uz sy nuostabu posta
))))))