Namai > Įdomybės > Arbatos grybas – tikras sveikatos šaltinis

Arbatos grybas – tikras sveikatos šaltinis

Liepa 17, 2010

Arbatinio grybo tėvynė – Ki­nija. Čia arbatinis grybas varto­jamas beveik 2000 metų. Arbati­nė gira – skystis, kuriame raugi­namas šis grybas, – pelnė jaunys­tės eliksyro vardą. XX a. pra­džioje Europos smaguriai, palai­kę arbatinę girą aperityvu, pava­dino jį Elixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Dabar arba­tinis grybas vėl labai populiarus – arbatinė gira ne tik stiprina sveikatą, bet ir gaivina.

Gaivioji arbatinė gira

Arbatinis grybas (dar vadina­mas kombučia) – tai storos sluoksniuotos plėvės pavidalo acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija. Arbtinis grybas auginamas saldžioje ar­batoje. Mielės skaido cukrų į rūgštis, alkoholį ir anglies diok­sidą, o bakterijos perdirba alko­holį į acto rūgštį. Skystis, kuria­me šis grybas rauginamas, vadi­namas arbatine gira.

Medžiagos, stiprinančios organizmą

Arbatinis grybas rauginamas saldžioje arbatoje, tad ir arbatinė gira praturtinama tam tikromis vaistinėmis medžiagomis. Štai jų sąrašas:

  • Acto rūgštis
  • B grupės vitaminai
  • Cinkas
  • Folinė rūgštis
  • Geležis
  • Gliukurono rūgštis
  • Kalcis
  • Kalis
  • Kofeinas
  • Magnezija
  • Manganas
  • Mielės
  • Natris
  • Pieno rūgštis
  • Polisacharidai
  • Vitaminai C, D, E, K
  • Varis
  • Kitos rūgštys

Kiekviena šių medžiagų būti­na organizmui, trys jų yra retos, tad derėtų jas paminėti atskirai:

  • Gliukurono rūgštis jungiasi su kenksmingosiomis medžiagomis (toksinais), daugelio vaistų che­minėmis medžiagomis, tad pas­partina šių medžiagų skilimą. Gliukurono rūgštis gerina kepe­nų, pagrindinio kenksmingųjų medžiagų šalinimo organo, veik­lą.
  • Optiškai aktyvi L (+) – pieno rūgštis būtina ląstelių energeti­nių medžiagų apykaitai. Labiau­siai veikia smegenų ląsteles (žmonėms, dirbantiems protini darbą, tai ypač svarbu), storo­sios žarnos bakterijas (pieno rūgštis didina jų atsparumą li­gos sukėlėjams).
  • Polisacharidai – tai sudėtingieji cukrūs, atliekantys žmogaus or­ganizme energetinę, mechaninę apsauginę, struktūrinę rišamąją, hidroosmosinę, kofaktorinę funkcijas. Jie stiprina imuninę sistemą, o tai labai svarbu navi­kų profilaktikai. Tai medžiaga, būtuna jungiamajam audiniui ir kremzlėms.

Medžiagų apykaita ir imuninė sistema

Arbatinis grybas gerina me­džiagų apykaitą, spartina kenks­mingųjų medžiagų šalinimą, mažina šlapimo rūgšties ir cho­lesterino kiekį kraujyje, skatina žarnyno normaliosios floros regeneravimą, stiprina imuninę sistemą.

Kaip rauginti arbatini grybą

Pirmiausia derėtų arbatinį grybą nusipirkti. Nes vartoja­mas tik apie 10 metų augintas grybas. Paprastai arbatinis gry­bas rauginamas saldytoje juodo­joje arbatoje. Kai kuriais atvejais labiau tinka žalioji arba vais­tažolių arbata. Arbatos vaistažolių, kuriose gausu eterinių aliejų, nepa­tartina vartoti. Eteriniai aliejai naikina bakterijas, tad fermen­tacija gali sulėtėti. Taigi pipir­mėtės, ramunėlės, šalavijo, pan­kolio, rozmarino, jonažolės ver­čiau atsisakykite. Ir pradėkite:

  • Indą, kuriame rauginsite arba­tinį grybą, išplaukite verdančiu vandeniu. Du arbatinius šaukš­telius arbatžolių, užplikę litru karšto vandens, palaikykite, kad pritrauktų, 10 min.
  • Arbatą perkošę, ištirpinkite 100g cukraus ir ataušinkite iki 20-5°C. Supilkite į indą, kuriame auginsite arbatinį grybą, priedo pilkite puodelį arbatinės giros, kurioje panardintą pirkote.
  • Į indą įdėkite arbatinį grybą ir, uždengę rankšluosčiu, raugin­kite 8-10 dienų (gerai vėdinamo­je patalpoje, maždaug 23° tem­peratūroje).
  • Grybą išėmę, perkoškite arba­tinę girą per audinį arba tankų tinklelį.
  • Girą laikykite šaldytuve, kas­dien gerkite po 1-2 stiklines.

Kaip patiems užsiauginti arbatinį grybą

Galite auginti ir arbatinio grybo griežinėlius:

♦  Nupilkite pusę šviežios giros į indą, kuriame grybas bus augi­namas, praskieskite ją arbata.

♦  Žirklėmis nukirpę arbatinio grybo griežinėlį, panardinkite į skystį.

♦  Indą uždengę rankšluosčiu, palaikykite 3-4 savaites.

♦  Jei grybo griežinėlis, plūdu­riuojantis paviršiuje, tapo maž­daug centimetro storio, vadina­si, turite naują grybą.

Savas Įdomybės , , , , ,

  1. Liepa 18, 2010 -- 01:54 | #1

    Kaip įdomu: acto rūgštis prie vaistinių medžiagų, o ne prie kancerogenų. Gal galėtum nurodyti visos šios informacijos apie grybą šaltinius?

  2. Liepa 18, 2010 -- 02:31 | #2

    Informacija iš knygos. Aš nesu biologijos ar ten chemijos žinovas, bet rašydamas knygą nemanau, kad daryčiau atskirą skiltį, kur turėčiau minėti acto rūgštį. Tuomet paklausiu, acto rūgštis neturi jokių gydomųjų savybių? Jei ne, toliau nesiginčysiu

  3. Liepa 18, 2010 -- 03:36 | #3

    Knyga gerai. Knyga turi pavadinimą? :)

  4. Liepa 18, 2010 -- 12:55 | #4

    Christine Selius – Gydomosios arbatos. Tai kaip ten, taip ir neatsakei į mano klausimą

  5. Liepa 18, 2010 -- 16:33 | #5

    Aš ne medikas, nesiginčysiu :)

  1. Atsekčių nėra