Ajurvedinė arbata yra Ajurveda, holistinės sveikatos praktikos komponentas, kuri buvo sukurta Indijoje daugiau kaip prieš 4500 metų, siekiant padėti žmonėms pasiekti optimalią sveikatą ir pusiausvyrą gyvenime. Ajurvedinė arbata yra specialiai sukurti mišiniai, kuriuose derinamos vaistažolės, augalai, vaisiai ir prieskoniai.
Pagal Nacionalinį sveikatos insitutą (NIH), Ajuverda yra laikoma viena kitą papildančios ir alternatyvios medicinos formos. Praktika apima meditaciją, mankštą, masažą, mitybos rekomendacijas, taip pat kasdienes ir sezonines disciplinas. Derinant šiuos metodus, fizinės ir psichologinės gerovės yra apdovanojamos pusiausvyra tarp proto, kūno ir elgesio su gamta bei aplinka. Disbalansas, dėl neįprastinio padidėjimo arba išeikvojimo vieno iš šių elementų, yra priežastis dėl pablogėjusios sveikatos. Pagal Ajuverdą, visas psichikos ir fizines funkcijas žmogaus organizme reguliuoja trys “došos” arba energijos – Vata, Pitta ir Kapha. Kai šios energijos dirba kartu, yra išlaikoma tinkama sveikata. Ajuverdinės Indiškos arbatos formulės skirtos padėti pagerinti pusiausvyrą arba ištaisyti disbalansą, kuris atsiranda dėl kasdienio gyvenimo. Skaityti toliau „Ajurvedinė arbata“
Arbatinio grybo tėvynė – Kinija. Čia arbatinis grybas vartojamas beveik 2000 metų. Arbatinė gira – skystis, kuriame rauginamas šis grybas, – pelnė jaunystės eliksyro vardą. XX a. pradžioje Europos smaguriai, palaikę arbatinę girą aperityvu, pavadino jįElixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Dabar arbatinis grybas vėl labai populiarus – arbatinė gira ne tik stiprina sveikatą, bet ir gaivina. Skaityti toliau „Arbatos grybas – tikras sveikatos šaltinis“
Lietuvoj saulė ypatingai smaginasi. Temperatūros stulpelis pasiekia 30 laipsnių celsijaus. Mums karšta. Tačiau ką daryt, saulės juk neišjungsi, todėl tenka juk kažkaip vėsintis. Vieni šoka vandenin. Aš irgi šoku, tačiau visą dieną juk nemirksi, galva tai atvira, saulės smūgį gali gauti. Dar sprendimas – valgyti ledus. Aš aišku irgi valgau, bet kiek gi jų gali suvalgyti. Ne tik, kad santaupos baigsis, bet ir žiūrėk, gerklę persišaldysi… Dar galima gerti šaltą arbatą, tačiau tai nėra toks jau geras pasirinkimas, nes iš parduotuvės pirktos šaltos arbatos tėra chemijos tirpalai. Galima atsišaldyti pačiam, tačiau nuo šaltos arbatos pradeda kauptis skrepliai, kas yra labai nemalonu.
O ar bandėt išgerti karštos arbatos, karštą dieną? Ne veltui arbata yra vadinama stebuklinga, o ypač žalia. Iš tikrųjų pati arbata neatvėsina kūno, o atvirkščiai – sušildo. Bet tik trumpam. Kai kūno temperatūra pakyla virš 37 laipsnių celsijaus, prasideda prakaitavimas. Būtent šis procesas ir atvėsina. Prakaitavimas baigsis, kai temperatūra nukris žemiau įprastinės 37 laipsnių celsijaus. Maždaug po 4 minučių, po to, kai išgersite puodelį arbatos, kūno temperatūra bus nukritusi beveik 1,5 laipsnio, kada ir pajusite tą gaivinantį poveikį.
Tik neapsigaukite, jokie kiti karšti gėrimai neatvėsins jūsų, kaip atvėsina arbata. Juk sakiau, arbata tikrai stebuklinga!
Mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje ir arterinį kraujospūdį, užmuša bakterijas ir gripo virusus, kovoja prieš kariogenines bakterijas, užkerta kelią nemaloniam kvapui burnoje atsirasti
Kofeinas
Kelia tonusą (šalina nuovargį ir mieguistumą), turi šlapimą varančio poveikio
Vitaminas C
Nuima įtampą, apsaugo nuo gripo ir didina organizmo atsparumą persai imo 1 igoms
Vitaminas E
Veikia kaip antioksidantas ir lėtina senėjimo procesą
B grupės vitaminai
Skatina medžiagų apykaitą (angliavandenių metabolizmą) apsaugo ir atstato nervų sistemą, dalyvauja kraujo gamyboje, stiprina imunitetą
Dabar pakalbėsime apie liūdnus dalykus. Nepaisant teigiamų žaliosios arbatos savybių nevertėtų piktnaudžiauti šiuo gėrimu, nes jo sudėtyje esančios tonizuojančios medžiagos — kofeinas, teobrominas ir teofilinas – gali sukelti rankų virpesius ir falcetines gaideles balse, kitaip tariant, aktyviai veikia nervų sistemą. Be to, stipri žalioji arbata nepalankiai veikia širdį ir gresia nemiga, rytiniu silpnumu, padidėjusiu irzlumu ir ankstyvu nuovargiu. Dažnai pastebimi vegetatyviniai kraujagyslių simptomai: ausys ir veidas ima “kaisti”, o galūnės (plaštakos ir pėdos) atšąla, prasideda specifiniai galvos skausmai. Tokiu atveju arbatos reikia atsisakyti. Skaityti toliau „Apie žaliąją arbatą pasakoja Marija Milaš. Ar visiems tinka žalioji arbata?“
Pagrindinis arbatžolių rodiklis – jų spalva. Žaliosios arbatžolės gali turėti įvairiausių atspalvių — nuo šviesaus iki labai tamsaus, beveik juodo. Aišku, spalva priklauso nuo rūšies, ta čiau svarbu atminti, kad džiovinimo metu perkaitinus arbatlapius, jie tuoj tamsėja ir praranda gerąsias savybes. Vadinasi, kuo šviesesnis lapas, tuo aukštesnė jo kokybė. Skaityti toliau „Apie žaliąją arbatą pasakoja Marija Milaš. Kaip nustatyti arbatžolių kokybę“
Arbatžoles reikia užplikyti viename dideliame arbatinuke iškart tiek, kiek gali prireikti, ir niekada negalima atskiesti verdančiu vandeniu.
Arbatinukas turi būti porcelianinis, ne stiklinis ir ne metalinis.
Vanduo turi būti švarus, gerai išvalytas; jeigu vanduo kietas, prieš pašildant jį reikia įdėti žiupsnelį cukraus arba druskos; galima įberti geriamosios sodos (ant peilio galiuko).
Įvairių šalių žalioji arbata gerokai skiriasi savo rūšimis, nes tai susiję su jų paruošimo nacionaliniais ypatumais.
Kinijos žaliosios arbatžolės – pačios populiariausios ir kokybiškiausios. Kinijoje auginama apie 1500 žaliųjų arbatžolių rūšių. Egzistuoja garsios “imperatorių” arbatžolės — jos buvo išskirtos ir atrinktos pačių didžiosios valstybės imperatorių.
Žaliosios biriosios arbatžolės Kinijoje dažniausiai aromatizuotos, tačiau tai nekeičia jų kokybės; jų skonis ne toks aitrus, kaip įprastų. Tradiciškai jas reikia vartoti ne atskirai, o sumaišius su paprastomis, geriausiai — su juodosiomis arbatžolėmis. Žaliosios aromatizuotos arbatžolės turėtų sudaryti 1/4—1/3 dalį bendro jų kiekio. Skaityti toliau „Apie žaliąją arbatą pasakoja Marija Milaš. Žalioji arbata iš skirtingų šalių“
Pradedam įrašų maratoną “Apie žalią arbatą pasakoja Marija Milaš”. Sužinosite tikrai įdomios ir naudingos informacijos apie žaliąją arbatą ir ne tik
Marija užaugo nedideliame miestelyje, Moldovoje. Kadangi jos močiutė buvo populiari žolininkė, tai jau būdama 10 metų žinojo, kaip sustabdyti kraujavimą ar galvos skausmą. Dabar Marija yra parašiusi labai daug knygų apie žolininkystę, liaudies mediciną ir psichologiją. Na, užsiplikom puodelį žalios arbatos, ir skaitom
Ajurvedinė arbata yra Ajurveda, holistinės sveikatos praktikos komponentas, kuri buvo sukurta Indijoje daugiau kaip prieš 4500 metų, siekiant padėti žmonėms pasiekti optimalią sveikatą ir pusiausvyrą gyvenime. Ajurvedinė arbata yra specialiai sukurti mišiniai, kuriuose derinamos vaistažolės, augalai, vaisiai ir prieskoniai.
Arbatinio grybo tėvynė – Kinija. Čia arbatinis grybas vartojamas beveik 2000 metų. Arbatinė gira – skystis, kuriame rauginamas šis grybas, – pelnė jaunystės eliksyro vardą. XX a. pradžioje Europos smaguriai, palaikę arbatinę girą aperityvu, pavadino jį Elixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Dabar arbatinis grybas vėl labai populiarus – arbatinė gira ne tik stiprina sveikatą, bet ir gaivina. 
Naujausi komentarai