Lietuvoj saulė ypatingai smaginasi. Temperatūros stulpelis pasiekia 30 laipsnių celsijaus. Mums karšta. Tačiau ką daryt, saulės juk neišjungsi, todėl tenka juk kažkaip vėsintis. Vieni šoka vandenin. Aš irgi šoku, tačiau visą dieną juk nemirksi, galva tai atvira, saulės smūgį gali gauti. Dar sprendimas – valgyti ledus. Aš aišku irgi valgau, bet kiek gi jų gali suvalgyti. Ne tik, kad santaupos baigsis, bet ir žiūrėk, gerklę persišaldysi… Dar galima gerti šaltą arbatą, tačiau tai nėra toks jau geras pasirinkimas, nes iš parduotuvės pirktos šaltos arbatos tėra chemijos tirpalai. Galima atsišaldyti pačiam, tačiau nuo šaltos arbatos pradeda kauptis skrepliai, kas yra labai nemalonu.
O ar bandėt išgerti karštos arbatos, karštą dieną? Ne veltui arbata yra vadinama stebuklinga, o ypač žalia. Iš tikrųjų pati arbata neatvėsina kūno, o atvirkščiai – sušildo. Bet tik trumpam. Kai kūno temperatūra pakyla virš 37 laipsnių celsijaus, prasideda prakaitavimas. Būtent šis procesas ir atvėsina. Prakaitavimas baigsis, kai temperatūra nukris žemiau įprastinės 37 laipsnių celsijaus. Maždaug po 4 minučių, po to, kai išgersite puodelį arbatos, kūno temperatūra bus nukritusi beveik 1,5 laipsnio, kada ir pajusite tą gaivinantį poveikį.
Tik neapsigaukite, jokie kiti karšti gėrimai neatvėsins jūsų, kaip atvėsina arbata. Juk sakiau, arbata tikrai stebuklinga!
Mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje ir arterinį kraujospūdį, užmuša bakterijas ir gripo virusus, kovoja prieš kariogenines bakterijas, užkerta kelią nemaloniam kvapui burnoje atsirasti
Kofeinas
Kelia tonusą (šalina nuovargį ir mieguistumą), turi šlapimą varančio poveikio
Vitaminas C
Nuima įtampą, apsaugo nuo gripo ir didina organizmo atsparumą persai imo 1 igoms
Vitaminas E
Veikia kaip antioksidantas ir lėtina senėjimo procesą
B grupės vitaminai
Skatina medžiagų apykaitą (angliavandenių metabolizmą) apsaugo ir atstato nervų sistemą, dalyvauja kraujo gamyboje, stiprina imunitetą
Dabar pakalbėsime apie liūdnus dalykus. Nepaisant teigiamų žaliosios arbatos savybių nevertėtų piktnaudžiauti šiuo gėrimu, nes jo sudėtyje esančios tonizuojančios medžiagos — kofeinas, teobrominas ir teofilinas – gali sukelti rankų virpesius ir falcetines gaideles balse, kitaip tariant, aktyviai veikia nervų sistemą. Be to, stipri žalioji arbata nepalankiai veikia širdį ir gresia nemiga, rytiniu silpnumu, padidėjusiu irzlumu ir ankstyvu nuovargiu. Dažnai pastebimi vegetatyviniai kraujagyslių simptomai: ausys ir veidas ima “kaisti”, o galūnės (plaštakos ir pėdos) atšąla, prasideda specifiniai galvos skausmai. Tokiu atveju arbatos reikia atsisakyti. Skaityti toliau…
Pagrindinis arbatžolių rodiklis – jų spalva. Žaliosios arbatžolės gali turėti įvairiausių atspalvių — nuo šviesaus iki labai tamsaus, beveik juodo. Aišku, spalva priklauso nuo rūšies, ta čiau svarbu atminti, kad džiovinimo metu perkaitinus arbatlapius, jie tuoj tamsėja ir praranda gerąsias savybes. Vadinasi, kuo šviesesnis lapas, tuo aukštesnė jo kokybė. Skaityti toliau…
Arbatžoles reikia užplikyti viename dideliame arbatinuke iškart tiek, kiek gali prireikti, ir niekada negalima atskiesti verdančiu vandeniu.
Arbatinukas turi būti porcelianinis, ne stiklinis ir ne metalinis.
Vanduo turi būti švarus, gerai išvalytas; jeigu vanduo kietas, prieš pašildant jį reikia įdėti žiupsnelį cukraus arba druskos; galima įberti geriamosios sodos (ant peilio galiuko).
Užplikyti arbatą rekomenduojama karštu vandeniu (60— 90° C), bet ne verdančiu, nes verdantis vanduo, patekęs ant ar batos lapelio, užmuša jo skonį ir aromatą. Skaityti toliau…
Įvairių šalių žalioji arbata gerokai skiriasi savo rūšimis, nes tai susiję su jų paruošimo nacionaliniais ypatumais.
Kinijos žaliosios arbatžolės – pačios populiariausios ir kokybiškiausios. Kinijoje auginama apie 1500 žaliųjų arbatžolių rūšių. Egzistuoja garsios “imperatorių” arbatžolės — jos buvo išskirtos ir atrinktos pačių didžiosios valstybės imperatorių.
Žaliosios biriosios arbatžolės Kinijoje dažniausiai aromatizuotos, tačiau tai nekeičia jų kokybės; jų skonis ne toks aitrus, kaip įprastų. Tradiciškai jas reikia vartoti ne atskirai, o sumaišius su paprastomis, geriausiai — su juodosiomis arbatžolėmis. Žaliosios aromatizuotos arbatžolės turėtų sudaryti 1/4—1/3 dalį bendro jų kiekio. Skaityti toliau…
Pradedam įrašų maratoną “Apie žalią arbatą pasakoja Marija Milaš”. Sužinosite tikrai įdomios ir naudingos informacijos apie žaliąją arbatą ir ne tik
Marija užaugo nedideliame miestelyje, Moldovoje. Kadangi jos močiutė buvo populiari žolininkė, tai jau būdama 10 metų žinojo, kaip sustabdyti kraujavimą ar galvos skausmą. Dabar Marija yra parašiusi labai daug knygų apie žolininkystę, liaudies mediciną ir psichologiją. Na, užsiplikom puodelį žalios arbatos, ir skaitom
Arbatžolės gali būti skirstomos ne tik pagal lapelių dydį. Specialistai sąlyginai skiria visas arbatžoles dar ir į biriąsias, presuotas, ekstrahuotas ir granuliuotas. Trumpai apžvelkime kiekvieną iš jų.
Biriosios (nepresuotos) arbatžolės priklausomai nuo lapo dydžio yra dviejų kategorijų – lapinės ir pjaustytos, laužytos. Naudingesnės ir skanesnės yra lapinės arbatžolės.
Pačios skaniausios ir kvapiausios — stambialapės arbatžolės. Jas daro iš jaunų šviežių arbatžolių krūmo lapelių bei pumpurų. Jeigu norime pajusti arbatos skonio didingumą, vienai stiklinei verdančio vandens reikia daugiau 1 arbatinio šaukštelio arbatžolių.
Smulkialapės arbatžolės ne taip aromatingos, nes paruoštos iš stambių arbatos lapų nuolaužų, tačiau tokia arbata greičiau prisitraukia, reikia mažiau sausų arbatžolių ir ji stipresnė. Skaityti toliau…
Krizė visiems Lietuvoj, net ir mums, arbatomanams. Arbatą irgi pirkti juk reikia, be jos mes negyvensim… Kai tai pats supratau, pradėjau ieškoti išeities ir ją radau! Tokia dosni Anglijos arbatos firma sumanė išsiuntinėti arbatos mėginėlius Anglijos gyventojams, o iš tų poros arbatos pakelių įmanoma dar dvi dienas pragyventi! Ką sakai, kad tu gyveni ne Anglijoje? Ai, nesvarbu, tik į Angliją siunčia tik pagal nutylėjimą. Ok, pirma keliaujam čia: Skaityti toliau…
RSS srautas
Naujausi komentarai