Žalia arbata, nors ir netiesiogiai, padeda vyrams nuo plikimo. Pasirodo, žaliojoje arbatoje yra medžiagų, kurios blokuoja plikimą skatinantį fermentą. Aišku viskas skamba nuostabiai, bet, na, taip nebūna – arbata blokuoja tik to fermento pirmajį tipą, o būtent antrasis tipas yra labiau susiėjęs su plikimu. Iki šiol tai nebuvo nuodugniai tirta, o dabar tai galima pagrįsti tyrimais, kurie, beje, sudarys geresnę nuomonę nei šis tekstas. Jie yra džiuginantys.
Tyrime buvo atrinktos identiškai plinkančios pelės ir padalintos į dvi grupes: A ir B. Grupės A pelės su vandeniu gaudavo žalios arbatos, o grupė B – paprastą vandenį. Tyrimas parodė, kad grupės A pelėms arbata padėjo – sustabdė plikimą visoms pelėms iš grupės, o kai kurioms iš jų net pradėjo augti nauji plaukai, o B grupės pelės, kurios nebuvo kviestos į arbatos vakarėlį, ir toliau pliko.
Nusunkti arbatos pakelį taip norisi.. Kas norėtų, kad jis varvėtų? Ir kur jį padėti, jeigu jis varva? Be to, kai dabar krizė, norisi išgręžti viską, už ką sumokėjai. Bet argi tai nesugadins skanios arbatos?
Kai išsunki viską iš arbatos pakelio, į arbatą subėga įvairios ten užsilikusios medžiagos, ir arbata pasidaro karti. Be to, jei pernelyg stipriai spausi, rizikuoji praplėšti pakelį ir suversti viską į savo puodelį.
Pasidarius arbatos reikia pakelį švelniai nugręžti, ir išmesti pakelį, arba su juo užplikyti dar vieną puodelį. Šitaip arbata nebus karti.
Bet, na, jeigu jau taip mėgstate nugręžinėti arbatos pakelius, turiu jums gerų naujienų – vaisines arbatas nugręžinėti reikia, nes ten yra gausybė vaisių ir kt., iš kurių viską išgauti galima tik gerai spustelėjus pakelį.
Ajurvedinė arbata yra Ajurveda, holistinės sveikatos praktikos komponentas, kuri buvo sukurta Indijoje daugiau kaip prieš 4500 metų, siekiant padėti žmonėms pasiekti optimalią sveikatą ir pusiausvyrą gyvenime. Ajurvedinė arbata yra specialiai sukurti mišiniai, kuriuose derinamos vaistažolės, augalai, vaisiai ir prieskoniai.
Pagal Nacionalinį sveikatos insitutą (NIH), Ajuverda yra laikoma viena kitą papildančios ir alternatyvios medicinos formos. Praktika apima meditaciją, mankštą, masažą, mitybos rekomendacijas, taip pat kasdienes ir sezonines disciplinas. Derinant šiuos metodus, fizinės ir psichologinės gerovės yra apdovanojamos pusiausvyra tarp proto, kūno ir elgesio su gamta bei aplinka. Disbalansas, dėl neįprastinio padidėjimo arba išeikvojimo vieno iš šių elementų, yra priežastis dėl pablogėjusios sveikatos. Pagal Ajuverdą, visas psichikos ir fizines funkcijas žmogaus organizme reguliuoja trys “došos” arba energijos – Vata, Pitta ir Kapha. Kai šios energijos dirba kartu, yra išlaikoma tinkama sveikata. Ajuverdinės Indiškos arbatos formulės skirtos padėti pagerinti pusiausvyrą arba ištaisyti disbalansą, kuris atsiranda dėl kasdienio gyvenimo. Skaityti toliau…
Daugelyje šaltinių galima rasti informacijos, kad žalioji arbata puikiai padeda virškinimui, nes joje gausu vitaminų B, C ir E.
Ten taip pat rašoma, kad šioje nuostabioje arbatoje esantys antioksidantai padeda ląstelėms išsivalyti.
Tačiau tai yra tik pusė tiesos. Kaip žinome, žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris yra karti rūgšti substensija, kuri dirgina skrandį ir tokiu būdu sulėtina virškinimą.
Be to, arbatos nereikėtų gerti prieš valgį, nes ji, kaip ir kiti skysčiai, išplauna skrandžio sultis, o tai dar labiau sulėtina virškinimą. Aišku jūs, jaunuoliai, nesuprasite to reikšmės, bet žmonės, kurie jau atgyveno didžiąją dalį savo gyvenimo, ir supranta, kad neapsimoka sėdėti prie interneto, ar galbūt neturi kompiuterio, neatsisakytų šios informacijos.
Arbatinio grybo tėvynė – Kinija. Čia arbatinis grybas vartojamas beveik 2000 metų. Arbatinė gira – skystis, kuriame rauginamas šis grybas, – pelnė jaunystės eliksyro vardą. XX a. pradžioje Europos smaguriai, palaikę arbatinę girą aperityvu, pavadino jįElixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Dabar arbatinis grybas vėl labai populiarus – arbatinė gira ne tik stiprina sveikatą, bet ir gaivina. Skaityti toliau…
Lietuvoj saulė ypatingai smaginasi. Temperatūros stulpelis pasiekia 30 laipsnių celsijaus. Mums karšta. Tačiau ką daryt, saulės juk neišjungsi, todėl tenka juk kažkaip vėsintis. Vieni šoka vandenin. Aš irgi šoku, tačiau visą dieną juk nemirksi, galva tai atvira, saulės smūgį gali gauti. Dar sprendimas – valgyti ledus. Aš aišku irgi valgau, bet kiek gi jų gali suvalgyti. Ne tik, kad santaupos baigsis, bet ir žiūrėk, gerklę persišaldysi… Dar galima gerti šaltą arbatą, tačiau tai nėra toks jau geras pasirinkimas, nes iš parduotuvės pirktos šaltos arbatos tėra chemijos tirpalai. Galima atsišaldyti pačiam, tačiau nuo šaltos arbatos pradeda kauptis skrepliai, kas yra labai nemalonu.
O ar bandėt išgerti karštos arbatos, karštą dieną? Ne veltui arbata yra vadinama stebuklinga, o ypač žalia. Iš tikrųjų pati arbata neatvėsina kūno, o atvirkščiai – sušildo. Bet tik trumpam. Kai kūno temperatūra pakyla virš 37 laipsnių celsijaus, prasideda prakaitavimas. Būtent šis procesas ir atvėsina. Prakaitavimas baigsis, kai temperatūra nukris žemiau įprastinės 37 laipsnių celsijaus. Maždaug po 4 minučių, po to, kai išgersite puodelį arbatos, kūno temperatūra bus nukritusi beveik 1,5 laipsnio, kada ir pajusite tą gaivinantį poveikį.
Tik neapsigaukite, jokie kiti karšti gėrimai neatvėsins jūsų, kaip atvėsina arbata. Juk sakiau, arbata tikrai stebuklinga!
Dabar pakalbėsime apie liūdnus dalykus. Nepaisant teigiamų žaliosios arbatos savybių nevertėtų piktnaudžiauti šiuo gėrimu, nes jo sudėtyje esančios tonizuojančios medžiagos — kofeinas, teobrominas ir teofilinas – gali sukelti rankų virpesius ir falcetines gaideles balse, kitaip tariant, aktyviai veikia nervų sistemą. Be to, stipri žalioji arbata nepalankiai veikia širdį ir gresia nemiga, rytiniu silpnumu, padidėjusiu irzlumu ir ankstyvu nuovargiu. Dažnai pastebimi vegetatyviniai kraujagyslių simptomai: ausys ir veidas ima “kaisti”, o galūnės (plaštakos ir pėdos) atšąla, prasideda specifiniai galvos skausmai. Tokiu atveju arbatos reikia atsisakyti. Skaityti toliau…
Pagrindinis arbatžolių rodiklis – jų spalva. Žaliosios arbatžolės gali turėti įvairiausių atspalvių — nuo šviesaus iki labai tamsaus, beveik juodo. Aišku, spalva priklauso nuo rūšies, ta čiau svarbu atminti, kad džiovinimo metu perkaitinus arbatlapius, jie tuoj tamsėja ir praranda gerąsias savybes. Vadinasi, kuo šviesesnis lapas, tuo aukštesnė jo kokybė. Skaityti toliau…
Arbatžoles reikia užplikyti viename dideliame arbatinuke iškart tiek, kiek gali prireikti, ir niekada negalima atskiesti verdančiu vandeniu.
Arbatinukas turi būti porcelianinis, ne stiklinis ir ne metalinis.
Vanduo turi būti švarus, gerai išvalytas; jeigu vanduo kietas, prieš pašildant jį reikia įdėti žiupsnelį cukraus arba druskos; galima įberti geriamosios sodos (ant peilio galiuko).
Užplikyti arbatą rekomenduojama karštu vandeniu (60— 90° C), bet ne verdančiu, nes verdantis vanduo, patekęs ant ar batos lapelio, užmuša jo skonį ir aromatą. Skaityti toliau…
Žalia arbata, nors ir netiesiogiai, padeda vyrams nuo plikimo. Pasirodo, žaliojoje arbatoje yra medžiagų, kurios blokuoja plikimą skatinantį fermentą. Aišku viskas skamba nuostabiai, bet, na, taip nebūna – arbata blokuoja tik to fermento pirmajį tipą, o būtent antrasis tipas yra labiau susiėjęs su plikimu. Iki šiol tai nebuvo nuodugniai tirta, o dabar tai galima pagrįsti tyrimais, kurie, beje, sudarys geresnę nuomonę nei šis tekstas. Jie yra džiuginantys.
Arbatinio grybo tėvynė – Kinija. Čia arbatinis grybas vartojamas beveik 2000 metų. Arbatinė gira – skystis, kuriame rauginamas šis grybas, – pelnė jaunystės eliksyro vardą. XX a. pradžioje Europos smaguriai, palaikę arbatinę girą aperityvu, pavadino jį Elixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Dabar arbatinis grybas vėl labai populiarus – arbatinė gira ne tik stiprina sveikatą, bet ir gaivina. 
RSS srautas
Naujausi komentarai