GerkArbatą.lt

Žalioji arbata ir kava yra du labai skirtingi gėrimai. Vienintelis jų panašumas yra tas, kad abiejuose yra kofeino. Kava yra tamsus, kartus ir stiprus gėrimas, o žalioji arbata yra ryškiai švelnesnė.

Augalų kilmė

Žalioji arbata yra arbatmedžio (Camellia sinensis) nuoviras. Šis augalas yra kiles iš Azijos.

O kava yra gaminama visai kitaip – ji gaminama iš paskrudintų kavos augalo pupelių. Kavos augalo yra daug rūšių, ne taip kaip su arbata. Populiariausias yra Coffea arabica. Kava yra kilusi iš Afrikos.

Kur auga šie augalai?

Arbatmedžiui tinka ir žemesnės temperatūros: jis yra komerciškai auginamas pietų Karolinoje, Vašingtono valstijoje, ir net Anglijoje. O kavos augalas auga tik karštuose regionuose. Kavos augalas taip pat būna dėl grožio auginamas kambaryje, tik su tokiomis sąlygomis jis neatneša didelio derliaus, tačiau visgi gražiai atrodo.

Paruošimas:

Žalioji arbata yra paruošiama mirkant sausus arbatos lapus į vandenį. Arbatos lapas į vandenį gali būti dedamas palaidas, per tinklelį, arba jums visiems pažįstamą arbatos pakelį. Įprastai naudojamo vandens temperatūra būna daug žemesnė už virimo temperatūrą. Naudojamas vanduo turi būti 65-82 laipsnių temperatūros. Jei vanduo yra karštesnis nei ši norma, arbata praras aromatą ir/ar taps karčia.

Kavos paruošimo metodai yra visai kitokie. Didžiojoje pasaulio dalyje kava yra tiesiog dedama į vandenį, o Amerikoje tai vadinama kaubojų kava ir ji retai daroma. Amerikoje kava dažniausiai daroma su filtru, taip, kaip su kavos aparatu. Kavos yra daug rūšių, pavyzdžiui Espresso yra daroma su dideliu slėgiu.

Arbata, Istorija Arbata, kava

Po to, kai Indijoje ir Šri Lankoje buvo pradė­ta auginti arbata, kuri ir mūsų dienomis kara­liauja pasaulio rinkoje, nebeliko pasaulio dalies, kurioje nebūtų galima pasisemti jos auginimo patirties. Tiesa, ne visada pasisekimą galima lai­kyti lemiamu veiksniu.

Indiškosios arbatos, kuri mūsų dienomis laikoma geriausia pasaulyje, auginimo pradžia siejama su britų kolonijinės valdžios veikla. To­dėl šioje bendroje veikloje apie „indiškąją” arba­tą negali būti nė kalbos. Pavienėse arbatos augi­nimo srityse, kurios yra šalies šiaurėje ir pietuo­se, auginamos labai skirtingos arbatos rūšys.

Pirmųjų bandymų auginti arbatą buvo imta­si XVIII a. pabaigoje. Apie 1780 m. britų pulki­ninkas Kydas Kalkutoje pradėjo auginti kelis iš Kantono atvežtus kiniškus arbatkrūmius. Rezul­tatai teikė vilčių. Tai paskatino serą Josephą Banksą, Džeimso Kuko palydovą, pastarojo ke­lionės aplink pasaulį metu, su primygtiniu pra­šymu kreiptis į britų Ost-Indijos bendrovę dėl indiškosios arbatos auginimo, tiesa, nesėkmin­gai, nes bendrovė pelningai prekiavo arbata su Kinija ir nerodė jokio noro sau pačiai sudaryti konkurenciją. Skaityti toliau…

Istorija Arbata, arbatos plantacijos, arbatos plitimas, auginama arbata, plantacijos

Įkūrus Ost-Indijos bendroves Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, į Europą kartu su arbata iš Kinijos ir Japonijos netrukus atkeliavo ir pirmo­sios porcelianinių servizų siuntos. Greitai paaiš­kėjo, kad porcelianinių indų paketai kuo pui­kiausiai tiko kaip balastas arbatą gabenusiems burlaiviams. Nuo tada porcelianą pradėta krau­ti pačioje apatinėje triumo dalyje. Ant jo keliais aukštais būdavo sukraunamos dėžės su arbata. Prekyba porcelianu bendrovėms greitai tapo pa­geidaujamu papildomu verslu. Jau 1615 m. olan­dų laivai atgabeno pirmuosius 69 057 vienetus gaminių iš porceliano. Savo 1614 m. Amsterda­mo istorijoje Pontanusas pasakoja, kad porcelia­no gausa kasdien auga, ir jį net paprasti žmonės naudoja savo kasdienėms reikmėms. Porceliano kainos buvo kiekvienam įkandamos, nes buvo kalbama apie plataus vartojimo prekę. Iki 1657 m., kaip nustatė specialistai, olandų laivai į Europą atgabeno mažiausiai 3 milijonus vienetų gaminių iš porceliano, kuris beveik visas buvo išdažytas mėlynai. Dalis tų indų greičiausiai bu­vo skirta kavos ir kakavos gėrimui, nes arbata masinio vartojimo preke tapo tik XVII a. vidury. Nuo tada arbatos servizų paklausa vis labiau di­dėjo ir Ost-Indijos bendrovės pradėjo užsakinėti tiksliai apibrėžtus porcelianinių indų kiekius. Skaityti toliau…

Istorija gželė, gželės porcelianas, gželės rajonas, porcelianas, porceliano istorija, raudonas porcelianas, rusiškas porcelianas

Tarp Vokietijos arbatos mėgėjų ypatingą vietą užima fryzai, ypač rytų. Jie nuo seno garsėja kaip aistringi arbatos mėgėjai. Ketvir­tadalis Vokietijos arbatos importo tenka Fryzijai, nors čia gyvena tik 4% Vokietijos gyventojų. Šio didžiulio potraukio arba­tai priežastimi reikėtų laikyti Olandijos kai­mynystę. XVII a. olandai aprūpindavo arbata visą Vokietiją ir ypač kaimynę rytų Fryziją, kuri, be to, dar kurį laiką buvo ir Olandijos provincija. Tiksliai negalima nustatyti, kada rytų fryzai susipažino su arbata. Tačiau išliko pranešimas apie Hamburgo laivą, kuris 1694 m. užplaukė ant seklumos tarp Baltrū­no ir Langeogo. Žvejai iš Vesterakumerzylio susirinko į krantą išmestus daiktus, tarp jų vieną dėžę arbatos. Pasakojama, esą pajūrio gyventojai arbatą palaikė džiovintomis dar­žovėmis ir todėl iš jų išvirė lašinukais paska­nintą sočią sriubą. Tik vėliau jie išmoko iš ar­batžolių paruošti aromatingą gėrimą. Skaityti toliau…

Istorija fryzija, fryzų arbata, rytų fryzija, stipri arbata