GerkArbatą.lt

Kaip atskleidė Which? tyrimai, didžiųjų Jungtinės Karalystės arbatos gamintojų, tokių kaip Tetley, PG Tips, Twinings, Clipper ar Typhoo gaminami arbatos maišeliai gamtoje suyra tik 70-80%. Sodininkai, kompostuojantys arbatos maišelius rasdavo nesuirusius tinklelius iš arbatos maišelių. Taip nutiko dėl to, kad juose yra karščiui atsparaus polipropileno.

Paklausti apie šią problemą, PG Tips atsakė: „80% mūsų maišelių sudėties sudaro popieriaus pluoštas, kuris yra visiškai suyrantis. Kitoje pakelio dalyje yra mažas kiekis plastiko, kuris ir lieka nesuiręs“. Teadirect teigė, kad jų pakeliai suyra 70% ir pridėjo, kad polipropilenas yra vartojamas kone visų arbatos maišelių gamyboje. Clipper Teas atstovas spaudai pareiškė:  „Mūsų arbatos maišeliai yra gaminami iš daržovių bei medžio pluoštų ir yra suklijuojami mažu kiekiu polipropileno. Mūsų maišeliai yra tinkami kompostuoti. Bet kokių nesuirusių medžiagų bus mažai, jas galima išsklaidyti dirvožemyje.“

Nors ir pelno nesiekianti organizacija WRAP, Jungtinėje Karalystėje besirūpinanti atliekų tvarkymu bei perdirbimu, teigia, jog yra visiškai saugu kompostuoti ir maišelius su polipropilenu, vis daugiau arbatos gamintojų pradeda maišelius ne klijuoti minėtąja medžiaga, o susiūti ar apskritai gaminti visiškai kitokius arbatos pakelius.

Pabaigai – šiek tiek statistikos. Iš 165 milijonų arbatos puodelių, kasdien išgeriamų Jungtinėje Karalystėje, 96% būna plikoma būtent naudojant maišelius. Tuo tarpu GerkArbatą apklausos duomenimis, 69% arbatomanų mieliau renkasi birią arbatą.

Arbata Arbata, arbatos maišeliai, atliekos, ekologija, kompostavimas

Įsivaizduokite, išsiruošiate į iškylą ir kadangi esate tikras arbatomanas(-ė), pasiimate skanios ir puikios birios arbatos, o sietelio jokio neturite. Atrodytų anokia čia problema, tačiau pagalvokite:

• Pirma priežastis būtų ta, jei įsidėsite arbatžolių ir užilsite verdančiu, belaukdami kol atvės arbata, arbatžolės tiek pritrauks arbatą, kad net keli šaukštai cukraus neužmuš viso kartumo.
• Antroji, kiek menkesnė priežastis būtų ta, jog jei arbatą tarkim pradėsite gerti 5 minutės nuo užplikymo ir gersite neskubėdami, atsitiks su pirmame punkte minima problema, jog paskutiniai arbatos gurkšniai bus pritraukti lyg po 10 minučių, kas bus  paprasčiausias pasišlykštėjimas.
• Na o trečia priežastis, kodėl negerai gerti arbatą neperkošus arbatžolių, tai ne visos arbatžolės nusėda į dugną. Tokiu atveju reikia kokiu tai šaukšteliu rankioti paviršiuje plaukiojančias arbatžoles, kas yra labai jau daug kruopštumo reikalaujantis darbas. Ypač, kai atrodo tuoj prigriebsi vieną plaukiojančią arbatžolę, o ji ima ir nuplaukia į šalį…
• Ir pabaigai paminėsiu, jog jei arbatžolės gulės ant dugno, nepavyks išgerti arbatos iki dugno, nes jei taip bandysi, tiesiog teks pradėt spaudytis į burną patekusiomis arbatžolėmis.

Na štai, pagrindines priežastis išsiaiškino, todėl kyla klausimas, tai ką daryti? Nejaugi teks visai negerti arbatos, kas būtų tikra savižudybė arbatomanui? Ne draugai, kilo man idėja tokia. Jei jau esate iškyloje, tikriausiai turėsite peilį ir plastikinių puodelių. Taigi, pats išradimas visai paprastas. Pirma, paimame du puodelius.

Tuomet paimkite peilį ir atsargiai subadykite VIENO IŠ DVIEJŲ PUODELIŲ dugną. Nedarykite per mažų įpjovimų, nes kitaip arbatžolės užkimš skylutes ir arbata negalės išbėgti. Taip pat nedarykite per didelių įpjovimų, nes kitaip arbatžolės išbėgs į antrą puodelį ir visas darbas nueis šuniui ant uodegos. Patarčiau besti iš vidaus, nes duriant iš išorės galima netyčia sutraiškyti puodelį. Bet kokiu atveju, atsargumo čia reikia daug, nes gali atsitikti nelaimė, jog įsipjausit ar visai persidursit ranką, bet apie tai gal geriau nekalbėkim

Kai taip padarysite, sudėkite puodelius vieną į kitą, taip, kad tas kuris subadytu dugnu būtų sveiko puodelio viduje. Toliau belieka įdėti arbatžoles ir užplikyti. Kai jau praeis laikas, skirtas pritraukimui, atsargiai atitraukite vidinį puodelį nuo išorinio ir pakelkite, jog arbata iš viršutinio galėtų išbėgti. Jei įpusėjus veiksmui, užsikimšo skylutės ir srovelė visai susilpnėjo, įkiškite peilį į vieną iš skylučių ir vos vos pasukite. Čia vėl reikia kruopštumo, jog neperdurti viso puodelio dugno, tuomet vėl viskas nueitų perniek ir liktume nieko nepešę.  Jei viską atlikote gerai, turėtumėte gauti kažką panašaus, kaip atrodo arbata mano puodelyje. Skanaus ir smagaus iškylavimo

Arbata Arbata, arbata iškyloje

Kaip žinia, daugelio medžiagų organizmui gali būtų perdaug, netgi vandens. Išgėrus maždaug 5 litrus, jis iš organizmo išplautų įvairias druskas ir jūs paslaptingai mirtumėte.

Žalioji arbata – ne išimtis, jos taip pat galima perdozuoti. Kofeinas yra pati akivaizdžiausiai bijotina medžiaga žaliojoje arbatoje. Nors arbatoje kofeino ir yra daug mažiau nei kavoje, jos taip pat nėra taip sunku perdozuoti, o perdozavus galima pajusti nemalonių pašalinių efektų: pagreitėjęs širdies plakimas, o jei labai persistengi, galima ir apsivemti.

Arbatos perdozuoti yra lengviau, nes ji yra skanesnė už kavą. Tačiau arbatoje galima apsinuodyti ne tik kofeinu. Arbatoje yra taninų, kurie gali sukelti virškinimo problemų. Daugiausia jų išsiskiria jeigu per daug mirkote arbatžoles vandenyje, ypač jeigu dar suspaudžiate pakelį. Tuo pačiu arbata tampa karti.

Aišku, čia kalbama apie didesnius kiekius nei keli puodeliai per dieną. Beveik visais atvejais žalioji arbata yra visiškai saugi gerti.

Šioje svetainėje galite pasiskaičiuoti, kiek ir kokio gėrimo reikėtų išgerti, kad gautumėte mirtiną kofeino dozę.

Arbata per daug arbatos, perdozavimas, žalioji arbata

Arbatos grybas turbūt yra labai populiarus – net kas aštuntas GerkArbatą lankytojas čia užsuka būtent ieškodamas informacijos apie jį. JAV jo populiarumas ne ką mažesnis – per metus parduodama arbatos grybų už 100-300 milijonų dolerių. Tačiau neseniai atlikti tyrimai privertė arbatos grybų platintojus išimti iš lentynų savo produktus. Juose buvo rasta daugiau nei 0.5% alkoholio – būtent tokia yra riba, kai gėrimas laikomas alkoholiniu.

Tyrimą iš dalies incijavo kompanija United Natural Foods – organinių maisto produktų platintoja. „Mes klausėme savo tiekėjų ar jie gali įrodyti, kad jų produktas yra visiškai legalus. Jie negalėjo.“ sako kompanijos rinkodaros viceprezidentas John Raiche.

Problema slypi tame, kad populiariausi ir daugiausiai gaminami yra nepasterizuoti produktai. Pasterizavimas nužudo bakterijas, kurios reikalingos fermentacijai, tuo tarpu nepasterizuotas arbatos grybas toliau fermentuojasi ir su laiku gali įgauti iki 3% alkoholio.

„Mes manome, kad pasterizacija nėra išeitis. Geresnis sprendimas gamintojams būtų mažinti cukraus kiekį, kadangi cukrus skatina fermentaciją. Taip pat gamintojai galėtų trumpiau laikyti arbatos grybą lentynose, arba po gaminimo pašalinti dalį alkoholio iš jo.“

Didžiausia arbatos grybus gaminanti įmonė GT’s, įsikūrusi Los Andžele, tikisi arbatos grybus, pažymėtus, kaip alkoholiniai gėrimai, grąžinti į lentynas per 30-45 dienas.  „Keičiasi tik etiketė, daugiau niekas. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar arbatos grybuose yra šiek tiek alkoholio.“ sakė kompanijos vadovas G.T. Dave. Jis taip pat atskleidė, kad kompanija turi planų gaminti kombučią su mažiau, nei 0.5% alkoholio.

O jūs ar esate ragavę arbatos grybo? Jei ne, siūlome pasigaminti patiems!

Arbata alkoholis, arbatos grybas, kombuča, kombucha, kombučia

Kai kurie žmonės atsipalaidavimui užsiiminėja joga, o štai 34-erių Susan Ho ruošia maistą. Ir ne bet kokį…

„Pamenu, kai buvau visai maža… maišydavau ingredientus. Nežinojau, ar gausis kažkas skanaus, ar ne, man tiesiog būdavo linksma“, sako ji. Šiandien ji vis dar tebesisuka virtuvėje, tik jau savo pačios įkurtoje kompanijoje Tea Aura Inc. Ši Toronte įsikūrusi kompanija kepa trapios tešlos sausainius su įvairių arbatų, tarp jų Earl Grey, Rooibos ir Chocolate Mint, skoniais. Kompanijos sausainiai pardavinėjami 20 parduotuvių JAV ir net 215 parduotuvių Kanadoje.

Nors tokie kepiniai su arbata yra retas dalykas Amerikoje, Ho tėvynėje – Taivane – dažnai galime pamatyti arbatos sausainių, saldainių ar net pyragų. Būtent todėl jai ir kilo idėja ruošti tokius sausainius. „Kodėl gi ne?“, pagalvojo ji, nes nebuvo girdėjusi, kad kas nors tai darytų JAV.

Iš pradžių Susan planavo atidaryti parduotuvėlę, kurioje ir būtų prekiavusi pačios ruoštais sausainiais, tačiau suprato, kad tam reiktų didelio pradinio kapitalo, todėl nusprendė sausainius tiesiog gaminti. 2008 balandį Susan jau dukart per savaitę lankydavosi Toronto Maisto Verslo Inkubatoriaus virtuvėje, kur ruošdavo receptus. O tų pačių metų liepos šeštadieniais pardavinėdavo savo ruoštus sausainius Šv. Lauryno turguje. „Matymas, kad žmonėms mano produktai iš tikrųjų patinka ir jie moka už juos man tikrai pridėjo pasitikėjimo savimi“, sakė Ho.

Kompanijos produktai gaminami tik iš aukščiausios kokybės ingredientų. Levandų ir serbentų skonio sausainiams levandos atkeliauja iš Provanso miesto Prancūzijoje, o Matcha arbata importuojama iš pat Japonijos.

Nors produktai tebegaminami Maisto Verslo Inkubatoriuje, kur Ho su vyru nuomoja virtuvę trims dienoms per savaitę, tačiau greitai to gali nebeužtekti. Tea Aura jau derasi su įmonėmis, norinčiomis importuoti produktus į Europą ir Japoniją. Maža kompanija taip pat tikisi praplėsti savo produktų liniją tokiais produktais, kaip arbatos skonio traškučiai, tofu ar padažai. „Arbata gali pagardinti bet ką“, sako Susan Ho.

O jums siūlome, jei ne sausainių, tai bent blynų su Rooibos arbata pasigaminti

Arbata, Įdomybės Arbata, arbatiniai sausainiai, arbatos sausainiai, sausainiai

Žalioji arbata ir kava yra du labai skirtingi gėrimai. Vienintelis jų panašumas yra tas, kad abiejuose yra kofeino. Kava yra tamsus, kartus ir stiprus gėrimas, o žalioji arbata yra ryškiai švelnesnė.

Augalų kilmė

Žalioji arbata yra arbatmedžio (Camellia sinensis) nuoviras. Šis augalas yra kiles iš Azijos.

O kava yra gaminama visai kitaip – ji gaminama iš paskrudintų kavos augalo pupelių. Kavos augalo yra daug rūšių, ne taip kaip su arbata. Populiariausias yra Coffea arabica. Kava yra kilusi iš Afrikos.

Kur auga šie augalai?

Arbatmedžiui tinka ir žemesnės temperatūros: jis yra komerciškai auginamas pietų Karolinoje, Vašingtono valstijoje, ir net Anglijoje. O kavos augalas auga tik karštuose regionuose. Kavos augalas taip pat būna dėl grožio auginamas kambaryje, tik su tokiomis sąlygomis jis neatneša didelio derliaus, tačiau visgi gražiai atrodo.

Paruošimas:

Žalioji arbata yra paruošiama mirkant sausus arbatos lapus į vandenį. Arbatos lapas į vandenį gali būti dedamas palaidas, per tinklelį, arba jums visiems pažįstamą arbatos pakelį. Įprastai naudojamo vandens temperatūra būna daug žemesnė už virimo temperatūrą. Naudojamas vanduo turi būti 65-82 laipsnių temperatūros. Jei vanduo yra karštesnis nei ši norma, arbata praras aromatą ir/ar taps karčia.

Kavos paruošimo metodai yra visai kitokie. Didžiojoje pasaulio dalyje kava yra tiesiog dedama į vandenį, o Amerikoje tai vadinama kaubojų kava ir ji retai daroma. Amerikoje kava dažniausiai daroma su filtru, taip, kaip su kavos aparatu. Kavos yra daug rūšių, pavyzdžiui Espresso yra daroma su dideliu slėgiu.

Arbata, Istorija Arbata, kava

Žalia arbata, nors ir netiesiogiai, padeda vyrams nuo plikimo.  Pasirodo, žaliojoje arbatoje yra medžiagų, kurios blokuoja plikimą skatinantį fermentą. Aišku viskas skamba nuostabiai, bet, na, taip nebūna – arbata blokuoja tik to fermento pirmajį tipą, o būtent antrasis tipas yra labiau susiėjęs su plikimu. Iki šiol tai nebuvo nuodugniai tirta, o dabar tai galima pagrįsti tyrimais, kurie, beje, sudarys geresnę nuomonę nei šis tekstas. Jie yra džiuginantys.

Tyrime buvo atrinktos identiškai plinkančios pelės ir padalintos į dvi grupes: A ir B. Grupės A pelės su vandeniu gaudavo žalios arbatos, o grupė B – paprastą vandenį. Tyrimas parodė, kad grupės A pelėms arbata padėjo – sustabdė plikimą visoms pelėms iš grupės, o kai kurioms iš jų net pradėjo augti nauji plaukai, o B grupės pelės, kurios nebuvo kviestos į arbatos vakarėlį, ir toliau pliko.

Arbata Arbata, plaukai, plikimas, žalia arbata, žalioji arbata

Nusunkti arbatos pakelį taip norisi.. Kas norėtų, kad jis varvėtų? Ir kur jį padėti, jeigu jis varva? Be to, kai dabar krizė, norisi išgręžti viską, už ką sumokėjai. Bet argi tai nesugadins skanios arbatos?

Kai išsunki viską iš arbatos pakelio, į arbatą subėga įvairios ten užsilikusios medžiagos, ir arbata pasidaro karti. Be to, jei pernelyg stipriai spausi, rizikuoji praplėšti pakelį ir suversti viską į savo puodelį.

Pasidarius arbatos reikia pakelį švelniai nugręžti, ir išmesti pakelį, arba su juo užplikyti dar vieną puodelį. Šitaip arbata nebus karti.

Bet, na, jeigu jau taip mėgstate nugręžinėti arbatos pakelius, turiu jums gerų naujienų – vaisines arbatas nugręžinėti reikia, nes ten yra gausybė vaisių ir kt., iš kurių viską išgauti galima tik gerai spustelėjus pakelį.

Arbata, Įdomybės Arbata, arbatos pakelis, nugręžimas

Ajurvedinė arbata yra Ajurveda, holistinės sveikatos praktikos komponentas, kuri buvo sukurta Indijoje daugiau kaip prieš 4500 metų, siekiant padėti žmonėms pasiekti optimalią sveikatą ir pusiausvyrą gyvenime. Ajurvedinė arbata yra specialiai sukurti mišiniai, kuriuose derinamos vaistažolės, augalai, vaisiai ir prieskoniai.

Pagal Nacionalinį sveikatos insitutą (NIH), Ajuverda yra laikoma viena kitą papildančios ir alternatyvios medicinos formos. Praktika apima meditaciją, mankštą, masažą, mitybos rekomendacijas, taip pat kasdienes ir sezonines disciplinas. Derinant šiuos metodus, fizinės ir psichologinės gerovės yra apdovanojamos pusiausvyra tarp proto, kūno ir elgesio su gamta bei aplinka. Disbalansas, dėl neįprastinio padidėjimo arba išeikvojimo vieno iš šių elementų, yra priežastis dėl pablogėjusios sveikatos. Pagal Ajuverdą, visas psichikos ir fizines funkcijas žmogaus organizme reguliuoja trys “došos” arba energijos – Vata, Pitta ir Kapha. Kai šios energijos dirba kartu, yra išlaikoma tinkama sveikata. Ajuverdinės Indiškos arbatos formulės skirtos padėti pagerinti pusiausvyrą arba ištaisyti disbalansą, kuris atsiranda dėl kasdienio gyvenimo. Skaityti toliau…

Arbatos receptai, Įdomybės ajurveda, ajurvedinė, Arbata, jogų

Įdomybės