GerkArbatą.lt

Naujausi mokslo tyrimų duomenys

Įdomybės Arbata, arbata ir sveikata, sveika arbata

Plačiai žinoma, kad jeigu anglas geria arbatą, tai paprastai būna arbata su pienu. Tad nenuostabu, kad ketvirtadalis viso Jungtinėje Karalystėje suvartojamo pieno išgeriamas su arbata, o ginčai dėl to, ką pirmą pilti į puodelį – arbatą ar pieną, XIX a. viduryje vos netapo pilietinio karo priežastimi. Kuo gi ypatingas arbatos ir pieno derinys, taip pamėgtas ne tiktai ūkanotojo Albiono gyventojų, bet ir tolimų mongolų klajoklių? Skaityti toliau…

Įdomybės apie pieną, arbata su pienu, pienas, pienas ir arbata

Po to, kai Indijoje ir Šri Lankoje buvo pradė­ta auginti arbata, kuri ir mūsų dienomis kara­liauja pasaulio rinkoje, nebeliko pasaulio dalies, kurioje nebūtų galima pasisemti jos auginimo patirties. Tiesa, ne visada pasisekimą galima lai­kyti lemiamu veiksniu.

Indiškosios arbatos, kuri mūsų dienomis laikoma geriausia pasaulyje, auginimo pradžia siejama su britų kolonijinės valdžios veikla. To­dėl šioje bendroje veikloje apie „indiškąją” arba­tą negali būti nė kalbos. Pavienėse arbatos augi­nimo srityse, kurios yra šalies šiaurėje ir pietuo­se, auginamos labai skirtingos arbatos rūšys.

Pirmųjų bandymų auginti arbatą buvo imta­si XVIII a. pabaigoje. Apie 1780 m. britų pulki­ninkas Kydas Kalkutoje pradėjo auginti kelis iš Kantono atvežtus kiniškus arbatkrūmius. Rezul­tatai teikė vilčių. Tai paskatino serą Josephą Banksą, Džeimso Kuko palydovą, pastarojo ke­lionės aplink pasaulį metu, su primygtiniu pra­šymu kreiptis į britų Ost-Indijos bendrovę dėl indiškosios arbatos auginimo, tiesa, nesėkmin­gai, nes bendrovė pelningai prekiavo arbata su Kinija ir nerodė jokio noro sau pačiai sudaryti konkurenciją. Skaityti toliau…

Istorija Arbata, arbatos plantacijos, arbatos plitimas, auginama arbata, plantacijos

Įkūrus Ost-Indijos bendroves Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, į Europą kartu su arbata iš Kinijos ir Japonijos netrukus atkeliavo ir pirmo­sios porcelianinių servizų siuntos. Greitai paaiš­kėjo, kad porcelianinių indų paketai kuo pui­kiausiai tiko kaip balastas arbatą gabenusiems burlaiviams. Nuo tada porcelianą pradėta krau­ti pačioje apatinėje triumo dalyje. Ant jo keliais aukštais būdavo sukraunamos dėžės su arbata. Prekyba porcelianu bendrovėms greitai tapo pa­geidaujamu papildomu verslu. Jau 1615 m. olan­dų laivai atgabeno pirmuosius 69 057 vienetus gaminių iš porceliano. Savo 1614 m. Amsterda­mo istorijoje Pontanusas pasakoja, kad porcelia­no gausa kasdien auga, ir jį net paprasti žmonės naudoja savo kasdienėms reikmėms. Porceliano kainos buvo kiekvienam įkandamos, nes buvo kalbama apie plataus vartojimo prekę. Iki 1657 m., kaip nustatė specialistai, olandų laivai į Europą atgabeno mažiausiai 3 milijonus vienetų gaminių iš porceliano, kuris beveik visas buvo išdažytas mėlynai. Dalis tų indų greičiausiai bu­vo skirta kavos ir kakavos gėrimui, nes arbata masinio vartojimo preke tapo tik XVII a. vidury. Nuo tada arbatos servizų paklausa vis labiau di­dėjo ir Ost-Indijos bendrovės pradėjo užsakinėti tiksliai apibrėžtus porcelianinių indų kiekius. Skaityti toliau…

Istorija gželė, gželės porcelianas, gželės rajonas, porcelianas, porceliano istorija, raudonas porcelianas, rusiškas porcelianas

Tarp Vokietijos arbatos mėgėjų ypatingą vietą užima fryzai, ypač rytų. Jie nuo seno garsėja kaip aistringi arbatos mėgėjai. Ketvir­tadalis Vokietijos arbatos importo tenka Fryzijai, nors čia gyvena tik 4% Vokietijos gyventojų. Šio didžiulio potraukio arba­tai priežastimi reikėtų laikyti Olandijos kai­mynystę. XVII a. olandai aprūpindavo arbata visą Vokietiją ir ypač kaimynę rytų Fryziją, kuri, be to, dar kurį laiką buvo ir Olandijos provincija. Tiksliai negalima nustatyti, kada rytų fryzai susipažino su arbata. Tačiau išliko pranešimas apie Hamburgo laivą, kuris 1694 m. užplaukė ant seklumos tarp Baltrū­no ir Langeogo. Žvejai iš Vesterakumerzylio susirinko į krantą išmestus daiktus, tarp jų vieną dėžę arbatos. Pasakojama, esą pajūrio gyventojai arbatą palaikė džiovintomis dar­žovėmis ir todėl iš jų išvirė lašinukais paska­nintą sočią sriubą. Tik vėliau jie išmoko iš ar­batžolių paruošti aromatingą gėrimą. Skaityti toliau…

Istorija fryzija, fryzų arbata, rytų fryzija, stipri arbata

Europoje vaistažolių arbatos kaip gydymo priemonė turi gilias tradicijas. Jos kaip stimuliuojančios nervų sistemą tik XIX a. įgijo reikšmę platiesiems gyventojų sluoksniams, kurie dažniausiai negalėdavo sau leisti įsigyti importinės juodosios ir žaliosios arbatos. Daugiausiai kaime buvo vartojamos arbatos iš šalavijų, gluosnio, beržo lapų ir daugelio kitų augalų. XX a. pradžioje ir miestuose buvo pripažintos arbatos iš vietinių vaistažolių. Pastaraisiais metais įvairiausiu vaistažolių arbatų populiarumas vėl auga. Beveik visų vaistažolių arbatų ir populiariu mišinių paruošimas yra paprastas. Reikia laikytis arbatos gamintojo paruošimo instrukcijų. Tačiau norint pačiam rinkti vaistažoles reikia daug žinoti apie augalus, jų augimvietes, kurios būtų mažiau užterštos kenksmingomis medžiagomis, tinkamą rinkimo laiką aplinkosaugos įstatymų potvarkius ir daug ką kitą. Skaityti toliau…

Įdomybės arbata nuo ligų, naudingos vaistažolės, nuo kosulio, nuo peršalimo, sveikos arbatos, vaistažolės, vaistažolės nuo ligų

Arbata suteikia žvalumo ir stimuliuojamai veikia protines žmogaus galias. Pirmiausia tai lemia kofeino kiekis arbatoje.

Pirmą kartą kofeiną iš kavos pupelių 1820 m. išskyrė Fridliebas Ferdinanda Runge. 1827 m. prancūzas Audrey atrado arbatos lapeliuose tuo metu nežinomą medžiagą, kurią pavadino teinu. 1837 m. buvo įrodyta, kad teinas ir kofeinas yra identiškos medžiagos. Skaityti toliau…

Įdomybės Arbata, kava, kodeinas kavoje, kofeinas, kofeinas arbatoje, viskas apie kofeiną

Britai (apie 59 mln. gyventojų) kasdien išgeria 165 mln. arbatos puodelių, be to, 98 proc. britų arbatą geria su pienu, tačiau tiktai 30 proc. Į arbatą dedasi cukraus.

Arbatai tenka 40 proc. visų skysčių, išgeriamų Didžiojoje Britanijoje.

Iš visos suvartojamos arbatos 86 proc. išgeriama namuose ir 14 proc. – kitose vietose.

Pagal anglų supratimą apie arbatos gėrimo kultūrą, neatsižvelgiant į dienos metą turi būti patiekiama įvairių rūšių arbata, kad kiekvienas galėtų pasirinkti arbatą pagal savo skonį ir nuotaiką. Tai yra pagarbos išraiška, persmelkianti visą anglų arbatos gėrimo ritualą. Pasirinktos arbatos įsiberiama individualiai į arbatinuką, išskalautą verdančiu vandeniu, taip pat ir tada, kai plikomi arbatos maišeliai. Neatsižvelgiant į arbatos rūšį arbata turi būti plikoma 3-5 minutes, kitaip ji neatskleis visų savo savybių. Skaityti toliau…

Įdomybės anglija, angliška arbata, anglų tradicijos, Arbata, britiška arbata, Britų arbatos gėrimo tradicijos, britų tradicijos, didžioji britanija

Metodas, kurio nustatoma arbatos kokybė pagal daugybę jos rodiklių, susiklostė palaipsniui, istoriškai, įgyjant vis daugiau žinių apie arbatą

Ilgą laiką pagrindinis ir kone vienintelis būdas arbatos kokybei nustatyti buvo organoleptinis metodas, t. y. žmonės bandė arbatos pavyzdžius liesdami, apžiūrėdami ir ragaudami. Šis iš esmės labai subjektyvus metodas sudarė sąlygas atsirasti ypatingai arbatos ekspertų – tyrėjų profesijai; šie žmonės paskiria visą savo gyvenimą arbatos kokybės nustatymui ir dėl to priversti paisyti ne vieno apribojimo ir laikytis griežtos disciplinos ne tik tarnyboje, bet buityje.

Tiktai taip galima tokį subjektyvų dalyką kaip skonis nustatymas pakelti iki aukšto objektyvaus lygio, kuris būna toks tikslus ir subtilus, kad žmogaus įvertinimo negali pakeisti arba atkurti jokie prietaisai.

Žinoma, arbatos ekspertas privalo turėti ir itin retą prigimtinį talentą, nes žmonių, turinčių idealią uoslę ir tikslų skonio pojūtį apskritai labai nedaug, o išlaikiusių šias savybes nuo gimimo iki tokio amžiaus, kai renkamasi profesija, dar mažiau.

Kiekvienoje šalyje būna vos keli arbatos ekspertai. Taip iš dalies yra todėl, kad prigimtiniai talentai šioje srityje pražūva dažniau negu kokioje kitoje, nes vaikystėje, o ir sulaukę brandaus amžiaus, palyginti mažai žmonių žino apie arbatos eksperto profesiją ir dar mažiau jų turi supratimą, kokia tai profesija ir kokių savybių reikia turėti norint tapti arbatos ekspertu.

Dažnai net spaudoje arbatos ekspertai vadinami arbatos degustuotojais. Tai visiškai neteisinga. Degustavimas siejamas su maistu ir gėrimais, tarp jų ir alkoholiniais, pirmiausia – įvairiausiais vynais; tai jau pagaminto patiekalo ar gėrimo ragavimas siekiant nustatyti jo skonio ypatumus ir skirtumus nuo kitų tos kategorijos gaminių. Be to, degustuotojas turi suvalgyti ar išgerti nors nedidelę dalį degustuojamo gaminio (išskyrus alkoholinius gėrimus). Skaityti toliau…

Įdomybės Arbata, arbatos degustuotojas, arbatos ekspertai, arbatos ekspertas, arbatos gurmanas, arbatos testeris, arbatos testuotojas, degustavimas, testavimas

Nors dauguma arbatų yra tikrai skanios ir naudingos, bet jei kai kurias iš jų užplikysite verdančiu vandeniu, jos jau tikrai nebebus vertingos. Pavyzdžiui žalia ir balta arbatos yra ypač švelnios ir jei jas užplikysite kiek pravėsusiu vandeniu, skonis bus daug geresnis, nei plikant jas vedančiu vandeniu.
Iš tikrųjų visos šios temperatūros yra tik apytikslės, todėl geriau patiems pasieksperimentuoti su vandens temperatūromis ir patiems nuspręsti, pagal savo paties skonį Skaityti toliau…

Įdomybės Arbata, arbatos plikymo temperatūra, arbatos rūšys, kaip plikyti, kiek laiko plikyti, plikymo laikas, pritraukti arbatą, temperatūra