Keli žodžiai apie kofeiną

Arbata suteikia žvalumo ir stimuliuojamai veikia protines žmogaus galias. Pirmiausia tai lemia kofeino kiekis arbatoje.

Pirmą kartą kofeiną iš kavos pupelių 1820 m. išskyrė Fridliebas Ferdinanda Runge. 1827 m. prancūzas Audrey atrado arbatos lapeliuose tuo metu nežinomą medžiagą, kurią pavadino teinu. 1837 m. buvo įrodyta, kad teinas ir kofeinas yra identiškos medžiagos.

Plikant arbatą kofeinas santykiškai greitai ir beveik visiškai išsiskiria iš arbatos lapelių. Išgėrus arbatos kofeino koncentracija kraujyje padidėja ir būna tokia pati kaip išgėrus kavos. Tačiau žvalinamasis kofeino poveikis esant vienodam kavos ir arbatos kiekiui būna visiškai kitoks, tai lemia skirtingos kartu esančios medžiagos: arbatoje – lapuose susidariusios rauginamosios medžiagos, kavoje – medžiagos, kurios atsiranda skrudinant kavą. Procentiškai arbatoje kofeino yra daugiau negu kavoje, nors iš vieno svaro arbatos galima paruošti kur kas daugiau gėrimo puodelių negu iš vieno svaro kavos. Tad vidutiniškai viename arbatos puodelyje būna 0,053 g kofeino, o kavos puodelyje – dvigubai daugiau, net 0,1 g.

Skirtingai nuo kavos kofeino arbatos kofeinas veikia lėčiau ir ilgiau. Arbatos kofeinas daro poveikį centrinei nervų sistemai, o kavos kofeinas daugiausia veikia kraujagysles ir širdį. Taigi arbata stimuliuoja, tačiau neskatina dirglumo. Arbata veikia padidindama darbingumą, tai įrodyta moksliškai.

Nuo ko priklauso skirtinga kofeino koncentracija arbatoje?

Pirmiausia, kofeino kiekį lemia lapelių dydis. Kuo mažesnis arbatos lapelis, tuo daugiau jame kofeino. Be to, reikšmės turi ir vandens, kuriuo užpilamos sausos arbatžolės, temperatūra. Kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau kofeino išsiskiria į antpilą.

Kadangi kofeinas yra vandenyje tirpi medžiaga, tai teoriškai turėtų būti taip, kad kuo ilgiau plikoma arbata, tuo daugiau kofeino išsiskiria. Tačiau iš tikrųjų maksimali kofeino koncentracija esant minimaliam skonio ir aromato praradimui gali būti pasiekta laikant užplikytą arbatą ne ilgiau kaip 5–6 minutes.

Esminės įtakos kofeino kiekiui lapeliuose turi ir jų džiovinimo sąlygos ruošimo proceso metu. Čia didžiausia rizika tenka juodajai arbatai, džiovinamai specialiose aukštatemperatūrėse orkaitėse, nes bet koks atsitiktinis temperatūros režimo pažeidimas (susijęs su jos padidinimu) suardo kofeiną.

Kofeino kiekis priklauso ir nuo temperatūros bei šviesos režimo arbatos auginimo vietose. Kuo šaltesnis oras, tuo lėčiau auga arbatos lapeliai ir tuo daugiau kofeino juose susidaro, todėl visos elitinės arbatos rūšys (pavyzdžiui, Dardžilingo) auginamos ekstremaliomis sąlygomis, ties šiaurine arbatos arealo riba. O kartu kofeino kiekis priklauso ir nuo saulės aktyvumo, kuo jis didesnis, tuo daugiau kofeino susidaro arbatos lapeliuose. Tokios arbatos rūšys su dideliu kofeino kiekiu auginamos ties pietine (pusiaujo) arbatos auginimo arealo riba, pavyzdžiui, Ceilone. Tačiau pagal skonio ir aromato kokybę tokios „pietų“ arbatos rūšys su daug kofeino paprastai smarkiai nusileidžia „šiaurės” arbatai.

Ir galiausiai kofeino kiekis arbatos lapeliuose tiesiogiai priklauso nuo dirvos, kurioje ji auga, savybių. Mūsų laikais praktiškai visose didžiausiose pasaulio arbatos plantacijose naudojamos cheminės trąšos arba to nedaroma pabrėžtinai, išdidžiai vadinant arbatą „Organic Tea“.

Via Ahmad Tea