Arbatžolės gali būti skirstomos ne tik pagal lapelių dydį. Specialistai sąlyginai skiria visas arbatžoles dar ir į biriąsias, presuotas, ekstrahuotas ir granuliuotas. Trumpai apžvelkime kiekvieną iš jų.
Biriosios (nepresuotos) arbatžolės priklausomai nuo lapo dydžio yra dviejų kategorijų – lapinės ir pjaustytos, laužytos. Naudingesnės ir skanesnės yra lapinės arbatžolės.
Pačios skaniausios ir kvapiausios — stambialapės arbatžolės. Jas daro iš jaunų šviežių arbatžolių krūmo lapelių bei pumpurų. Jeigu norime pajusti arbatos skonio didingumą, vienai stiklinei verdančio vandens reikia daugiau 1 arbatinio šaukštelio arbatžolių.
Smulkialapės arbatžolės ne taip aromatingos, nes paruoštos iš stambių arbatos lapų nuolaužų, tačiau tokia arbata greičiau prisitraukia, reikia mažiau sausų arbatžolių ir ji stipresnė. Skaityti toliau „Arbatžolių rūšys“
Nors dauguma arbatų yra tikrai skanios ir naudingos, bet jei kai kurias iš jų užplikysite verdančiu vandeniu, jos jau tikrai nebebus vertingos. Pavyzdžiui žalia ir balta arbatos yra ypač švelnios ir jei jas užplikysite kiek pravėsusiu vandeniu, skonis bus daug geresnis, nei plikant jas vedančiu vandeniu.
Iš tikrųjų visos šios temperatūros yra tik apytikslės, todėl geriau patiems pasieksperimentuoti su vandens temperatūromis ir patiems nuspręsti, pagal savo paties skonį 
Skaityti toliau „Skirtingų arbatos rūšių ruošimas“
Arbatos rūšį apibrėžiantys kriterijai labai platūs. Nėra standartinių metodų arbatos rūšiai nustatyti, bet arbatos gamintojai ir prekiautojai visame pasaulyje laikosi vienodų bendrų klasifikacijos principų.
Terminai kilę iš fonetinio originalių kiniškų žodžių, apibūdinančių arbatos lapo dydį bei išvaizdą, skambesio. Bet laikui bėgant angliški pavadinimai buvo priskirti visai kitoms arbatos rūšims, ne toms, kurių kiniškus pavadinimus taip stengtasi imituoti.
Nuo arbatos rūšies priklauso jos kaina. Arbatos gamintojai dažniausiai nustato arbatos rūšį atsižvelgdami į vyraujančią paklausą ir vidutinę pardavimo kainą. Prekės ženklų savininkai bei arbatą platinančios firmos dar kartą arbatą perrūšiuoja.
Čia išvardintos pagrindinės Ceilono arbatos rūšys. Jų apibūdinimas paremtas E.L. Kigelio monografijos „Arbatos gamyba Ceilone” duomenimis. Skaityti toliau „Arbatos rūšys pagal lapelių dydį“
Arbata skirstoma į 5 pagrindines kategorijas: Juodoji, žalioji, baltoji, pu-er ir oolong.
Juodąjai arbatai leidžiama vysti, del ko ji oksiduojasi. Šiom arbatom dažnai leidžiama pilnai oksiduotis, del to jos turi 50-65% kofeino, palyginus su kava.
Žalioji arbata po rinkimo turi truputį nuvysti. Tada oksidacijos procesas yra greitai sustabdomas kaitinant lapus. Kai gaminamos žemesnėje temperatūroje, žaliosios arbatos turi mažiau kofeino, (10-30% procentų palyginus su kava).
Oolong tea iš dalies oksiduojasi. Šios arbatos kofeino kiekis panašus į juodos ir žalios arbatų. Šių arbatų skonis dažnai lyginamas su šviežiais vaisiais arba šviežių gėlių kvapu.
Baltos arbatos yra subtiliausios iš visų arbatų. Jos yra vertinamos del savo natūralaus saldumo. Arbatai atrenkama jauniausios arbatos medžio šakelės be oksidantų. Kai ruošiama teisingai, su žema temperatūra, ir trumpu mirkymo laiku, baltosios arbatos turi mažai kofeino.
Pu-er yra sendinta juoda arbata iš Kinijos, apdovanojama del gydančių savybių ir gero skonio. Tai yras turbūt paslaptingiausia arbata. Iki 1995 šios arbatos nebuvo galima vežti į J.A.V., o gamybos procesas yra slepiamas. Ji yra stipri, bet neturi kartumo.
Biriosios (nepresuotos) arbatžolės priklausomai nuo lapo dydžio yra dviejų kategorijų – lapinės ir pjaustytos, laužytos. Naudingesnės ir skanesnės yra lapinės arbatžolės.
Naujausi komentarai