Vaistažolės ir kuo jos naudingos

Europoje vaistažolių arbatos kaip gydymo priemonė turi gilias tradicijas. Jos kaip stimuliuojančios nervų sistemą tik XIX a. įgijo reikšmę platiesiems gyventojų sluoksniams, kurie dažniausiai negalėdavo sau leisti įsigyti importinės juodosios ir žaliosios arbatos. Daugiausiai kaime buvo vartojamos arbatos iš šalavijų, gluosnio, beržo lapų ir daugelio kitų augalų. XX a. pradžioje ir miestuose buvo pripažintos arbatos iš vietinių vaistažolių. Pastaraisiais metais įvairiausiu vaistažolių arbatų populiarumas vėl auga. Beveik visų vaistažolių arbatų ir populiariu mišinių paruošimas yra paprastas. Reikia laikytis arbatos gamintojo paruošimo instrukcijų. Tačiau norint pačiam rinkti vaistažoles reikia daug žinoti apie augalus, jų augimvietes, kurios būtų mažiau užterštos kenksmingomis medžiagomis, tinkamą rinkimo laiką aplinkosaugos įstatymų potvarkius ir daug ką kitą.

Šis nedidelis sąrašas turėtų pasitarnauti tik kaip stimulas. Mes apsiribojome tik keliais klausimais: ką ir kada galima rinkti? Kiek laiko lapus ar kitas augalo dalis reikia laikyti užplikytus, kol pritrauks? Kokius negalavimus gydo žolelių arbata? Kokie yra įprasti, daugiausiai išoriniai šių augalų panaudojimo būdai? Ar galima juos auginti namų sąlygomis

Didžioji dilgėlė: lapai renkami nuo balandžio iki gegužės mėnesio prieš išbyrant sėkloms. Užplikytai arbatai pritraukti reikia 8-10 minučių, gydo esant reumatui, podagrai, skrandžio atonijai, kasos, šlapimo organų negalavimams. Dilgėlės lapus taip pat galima panaudoti apdegimų, nudegimų saulėje, vabzdžių įkandimų atveju, o visai jaunučius lapelius – kaip daržoves.

Šalpusnis: ankstyvą pavasarį galima rinkti žiedus be stiebų arba lapus vasaros pradžioje. Reikia 10 minučių, kad ši arbata pritrauktų. Geriama, esant užkimusiai gerklei, sergant kvėpavimo takų kataru, bronchitu. Auginimas namų sąlygomis negalimas.

Siauralapis gyslotis: pavasarį renkami ir džiovinami lapai, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais renkamos sėklos. Reikia 10 minučių, kad arbata pritrauktų. Tinka gerti, sergant bronchitu, esant kosuliui su smarkiu skrepliavimu, aukštai temperatūrai bei skrandžio atonijai. Taip pat dažnai geriamas sėklų ekstraktas, norint stabilizuoti žarnyno veiklą, o žaizdoms gydyti vartojamos šviežių lapų sultys. Siauralapis gyslotis gausiai auga daugelyje pievų, todėl jo nebūtina auginti namuose. (Plačialapio gysločio poveikis – panašus)

Ramunėlės: žiedai renkami, praėjus 3-5 dienoms nuo sužydėjimo, gegužės – rugsėjo mėnesiais, užpylus karštu vandeniu, laikyti 10 minučių, kad pritrauktų. Gerai veikia, esant skrandžio gleivinės, žarnyno, šlapimo pūslės, burnos gleivinės ir ryklės uždegimui. Ramunėlių kompresai ir vonios sušvelnina odos ir gleivinės uždegimus. Galima sėkmingai auginti gėlėms skirtoje dėžėje, vazone ir darže.

Šeivamedžio žiedai: žiedai skinami per patį žydėjimą birželio ir liepos mėnesiais. Arbata turi pritraukti 10 minučių ir naudojama kaip prakaitą varanti priemonė, esant aukštai temperatūrai, kraujui valyti, o dėl didelio vitamino C kiekio – organizmo jėgoms stiprinti. Šeivamedžio vanduo tinka veido odos priežiūra lapų nuoviras – sodo ir daržo kenkėjams naikinti. Šeivamedis gali būti auginamas sode.

Liepžiedžiai: liepžiedžių arbata, palaikyta 10 minučių, kad pritrauktų, gelbsti kaip prakaitą varanti priemonė infekcijų ir peršalimų atveju, ramina nervus bei valo kraują. Liepos medžio anglys geriamos nuo viduriavimo. Auginant prie namų reikia daug kantrybės, kol medis užauga. Dažnai naudojami šeivamedžio ir liepos žiedų mišiniai.

Gudobelė: balandžio mėnesį iš jos žiedų, rudenį iš uogų, o iš lapų ištisus metus ruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 10-20 minučių. Ji padeda, esant širdies nepakankamumui ir ne mušimams, aukštam kraujo spaudimui. Gudobelė taip pat naudojama kaip sudėtinė vaistų dalis. Ji tinka auginti sode.

Apyniai: iš beveik pražydusių žiedų spurgelių, kurie rankami gegužės ir birželio mėnesiais, paruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 10 minučių. Ji geriama apetitui pagerinti ir nuo miego sutrikimų. Turbūt nedaugelis žino, kad apynius sėkmingai galima auginti vazone ir sode.

Pankolis: jo sėklos renkamos rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais ir džiovinamos. Arbatai pritraukti reikia 10 minučių, ji skatina virškinimą visų pirma kūdikiams, gerina apetitą ir skatina gleivių išsiskyrimą. Lapai vartojami kaip prieskoniai, kita pankolių rūšis auginama kaip skani daržovė. Galima sėkmingai auginti soduose ir daržuose.

Melisa (vaistinė): jos lapus reikia rinkti prieš žydėjimą birželio – rugpjūčio mėnesiais. Arbata, kuriai pritraukti reikia 10-15 minučių, geriama, esant silpnumui, širdies, žarnyno ir skrandžio skausmams, spazmams. Lapai taip pat yra puikus prieskonis salotoms, padažams, sriuboms. Plačiai paplitęs yra melisos auginimas soduose ir daržuose. Dažnai naudojama sumaišyta kartu su pipirmėte.

Šalavijas: iš lapų, surinktų prieš žydėjimo pradžią birželio ir liepos mėnesiais, ruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 5-10 minučių. Ji sumažina stiprų prakaitavimą, taip pat dantenų ir ryklės uždegimą. Šalavijo tinktūra tepamos vabzdžių įkandimo vietos, jos pilama ir į karštas kojų vonias. Jis sėkmingai auginamas gėlių dėžėse, vazonuose ir daržuose bei soduose.

Pipirmėtė: naudojami lapai, surinkti prieš žydėjimą birželio – rugpjūčio mėnesiais. Arbatai pritraukti reikia 5 – 10 minučių, ji tinka nuo skrandžio, tulžies ir žarnyno spazmų bei sudirginimų. Jos auginimas gėlių dėžėse, vazonuose ir daržuose bei soduose nekelia jokių problemų.

Paprastoji kraujažolė: ji renkama žydėjimo metu liepos – rugsėjo mėnesiais. Arbatoje, kuriai pritraukti reikia 20 minučių, yra karčiųjų medžiagų, kurios stimuliuoja skrandžio, tulžies, žarnyno, inkstų veiklą ir kraujo apytaką. Sustabdyti kraujavimą iš nosies taip pat padeda tos pačios biologiškai aktyvios medžiagos. Auginti namuose nebūtina, nes šis augalas randamas beveik visose pievose.

Dedešva (laukinė): lapus reikia rinkti prieš žydėjimo pradžią, žiedus – vos jiems išsiskleidus liepos-rugsėjo mėnesiais. Arbatai pritraukti reikia 15 minučių, kai naudojama vien tik dedešva ir 10 minučių, kai naudojamas mišinys su anyžiaus sėklomis ir pankoliu. Ji garsėja savo geru poveikiu, sergant skrandžio ir žarnyno uždegimu, skrandžio opa, viršutinių kvėpavimo takų kataru, o vartojant išoriškai, padeda gydyti nedideles žaizdas ir įdrėskimus. Auginti namų sąlygomis neįmanoma.

Pelynas: lapai ir šakelių viršūnėlės renkamos po sužydėjimo liepos-rugsėjo mėnesiais. Arbatą galima ruošti tik stipriai praskiestą, 1 arbatinį šaukštelį pelyno užpilti 1/4 litro vandens, palaukti 10 minučių, kol pritrauks. Karčiosios medžiagos per burnos gleivine stimuliuoja skrandį, tulžį ir kepenis, taip pat sulaiko kraujoplūdį. Žiemos šalčiams atsparų pelyną galima sėkmingai auginti sode ir darže. Dažnai maišomas su paprastąja širdažole.

Erškėtrožės vaisiai: naudojamos smulkintos vaisių, kurie, pašalinus kotus, taurelės liekanas bei kauliukus, verdami 10 minučių, žievelės. Kauliukus galima atskirai užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 20 minučių, kad pritrauktų. Erškėtrožių arbata, turinti daug vitamino C, didina organizmo atsparumą, geriama skaudant tulžį, inkstus ir šlapimo pūslę, be to, ji valo kraują. Sėkmingai auginama soduose bei daržuose.